Santrauka:
Prabanga ir pavasariu alsuojantis.
Sėdėjau už tavęs krištolinėj ložėj, bet buvau visai visai šalia,
Karštas alsavimas, kiekvienas pergalingas žvilgsnis vėl ir vėl,
Kai atsisukdavai, pamerkdavai jaudinančiai akim, kai
Akim bučiuodavai deimantais nusėtus mano pečius,
Kai slėpdavaus už akinių, kad nepastebėtum aistringo
Raudonio tiek mano skruostų, tiek atlošo aksomo.
Juk žodžių žaismas suvedė mus, kad gyventumėm
Prisiminimais didingų dienų, taurių gėrimų nektaro,
Kad lauktumėm nekalto, tyčia netikėto, perdėm rafinuoto
Susitikimo tamsioj salėj, sausakimšoj didžių praeities žmonių,
Kad niekas nepastebėtų, kaip žiūrim, kad niekas neįtartų,
Ką reiškia prisilietimas dviejų vienišų žmonių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-07 16:28:33
O aš net keturis kartus skaičiau - ir vis tiek iki šiol nesuprantu moterų...
Pranis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-30 21:16:36
Ką reiškia prisilietimas dviejų vienišų žmonių. - esmė :)
labai jautrus darbas, net labai.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-29 15:19:07
va čia jau man panašu į sąmonės srautą.
labai smagus. skaičiau tris kartus netgi. super.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-29 12:31:44
manyčiau, kūrinukas labiau tiktų jausmams. nes jie čia karaliauja. poetiškų vietų kiek trūko. nieko prieš, jei perkelsiu?
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-29 06:06:46
Sklandžiai atskleista operos paslaptis. Puikiai subalansuota tarp poezijos ir prozos. Kūrinys su ugnele - turinyje ir paslaptis, ir pakankamai tikroviška istorija. Užkabino.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-28 23:05:46
paprastas. tik jausmas artimas;)