Ledonešis

Plaukia
Upėje ledai –
Juodos mintys, pilkos dienos,
Dryksta laimės skarmalai
Per nudžiūvusias
Ražienas.

Tu labai
Nesigraudink:
Tikros piktžolės – negyvos;
Šitiek vargo dar aplink,
Bet pavasaris –
Ankstyvas...

Miela
Mano, palinkėk
Man ne turtų ar sveikatos,
O tik vieno – ištvermės!
Kitkas – laikina.
Kaip matos...
Vlabur

2007-03-26 00:26:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-03-27 07:46:01

...kartu su ledais nuplaukia ir visos nuoskaudos... Gražus pavadinimas sustiprina būsenos esmę.

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2007-03-26 15:24:35

laikina kaip ir pats pavasaris, labai vaizdingas čia jau tas pavasaris, ne esminiai, bet charakteringi dalykai.

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-03-26 15:04:06

Kiekviena strofa turi savo prasmę ir potekstę, savo žavesį, todėl vertindamas neskaidau į "nuo ir iki": man patiko visas nuo pradžios iki pabaigos:-))

Anonimas

Sukurta: 2007-03-26 10:35:17

kaip upė liejasi,
taip ir čia žodžiai, liejasi ir nesugausi :)
labai patiko trečias, toks jautrus :)

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-03-26 10:23:00

Žinoma, vidurnakčio klaidiūkštė.
Ir net labai keičianti tikrą mintį...
Ačiū už pastabumą, Kaimynėli!
Gal kas pataisys: Nesigraudink

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-03-26 09:18:11

Skambus, kaip daina:)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-26 00:38:47

Labiausiai įstrigo (patiko):
"Tu labai
Nesugraudink:
Tikros piktžolės – negyvos".
Paskutinis posmas byloja, kad kūrinys labai artimas proginiui eilėraščiui, nors gal tai ir paslėpta prasmė, visai kita potekste.