Gaila, kad taip...

Išsiverkė žiema
Varveklių ašarom,
Pražydo gėlės pamiškėj.
Šviesu.
Nenoriu būti vakaru,
Šlamėsiu aš laukine obelim
Dulkėtoj pakelėj.

Pamosiu rytui,
Pakuždėsiu jausmą dienai,
Priglausiu paukštį –
Gal jau pavargai?
Ir kaip sargyboje
Stovėsiu mėnesienoj,
Vaikai išeis –
Liūdėsiu aš kaltai.

Gal paragausi vaisių?
Rūgštūs, purvini...
Prisėsi, prisiglausi – vėjas,
Prabėgo laikas,
Ir mes jau svetimi,
Tik kelias tolumon
Dar mudu sieja...
Brolis

2007-03-20 18:48:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-11-10 13:17:45

irgi patiko :) ... netikėtai atrandu Brolį :)

Vartotojas (-a): Sibilė

Sukurta: 2007-03-20 20:16:37

geras eilėraštis...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-03-20 19:28:17

Toks jei ne asmeniškas, tai bent „vienumoje dviese" :-)
Lyriškas atsidūsėjimas.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-20 18:52:43

jauminga, skausminga
rūgštu