Išsiverkė žiema
Varveklių ašarom,
Pražydo gėlės pamiškėj.
Šviesu.
Nenoriu būti vakaru,
Šlamėsiu aš laukine obelim
Dulkėtoj pakelėj.

Pamosiu rytui,
Pakuždėsiu jausmą dienai,
Priglausiu paukštį –
Gal jau pavargai?
Ir kaip sargyboje
Stovėsiu mėnesienoj,
Vaikai išeis –
Liūdėsiu aš kaltai.

Gal paragausi vaisių?
Rūgštūs, purvini...
Prisėsi, prisiglausi – vėjas,
Prabėgo laikas,
Ir mes jau svetimi,
Tik kelias tolumon
Dar mudu sieja...