Jau nebegrįš pavasariniai bučiniai,
Kaip ir sparnuotos tų dienų svajonės.
Juos sulesė išalkę metų kurtiniai,
Storai užbėrė dienų lapai – abejonės.
Jau viskas, kas geriausia – praeity,
Į ateitį kasdien trumpėja kelias.
Tave nešu nebe ant rankų, o širdy
Į laimės trumpalaikės sodą žalią.
Tenai jausmų išsprogsta pumpurai,
Pražysta vėl pavasario žiedai,
O svajos žuvusios, mojuodamos sparnais,
Mus šaukti ima nuostabiais balsais.
Bet trunka tai gal mirksnį, o paskui
Vėl vėjas dabarties bangas pašiaušia...
----------------------------------------------
Greit skirsim pasimatymą danguj
Prie nukirstos, bet žydinčios TEN kriaušės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-03-19 22:09:54
gražus. kaip tas nešimas širdyje...,
o ir apie laikinumą, trapumą čia šiltai, jautriai...
:-)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-03-18 19:32:17
Svajonė nešama per visą gyvenimą...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-17 04:40:04
„Prie nukirstos, DAR žydinčios mums kriaušės" – stipri kūrinio užbaiga.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-16 22:28:48
rimas man kliuvo,
labai jis monotoniškas
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-03-16 19:59:34
Storai užbėrė dienų lapai – abejonės. -dėl ritmikos keisčiau žodžių tvarką: dienų storai užbėrę lapai -abejonės.
Ir paskutinę -
Prie nukirstos, ten žydinčios mums kriaušės.
Graži lyrika:))
Anonimas
Sukurta: 2007-03-16 14:40:33
skambus pavasaris! :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-03-16 14:07:30
Šiltas. Dar geriau, kad nešate ne ant rankų, o širdy...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-16 13:49:31
...Labai gražiai skamba ,lyg graudi daina skausmingi žodžiai pavasario fone,pati kūrinio jausminė kulminacija antrame stulpelyje ,vėliau gražiai išsisklido tarsi begalinėje erdvėje...puiki kompozicija,gražus kūrinys...