Jau nebegrįš pavasariniai bučiniai,
Kaip ir sparnuotos tų dienų svajonės.
Juos sulesė išalkę metų kurtiniai,
Storai užbėrė dienų lapai – abejonės.

Jau viskas, kas geriausia – praeity,
Į ateitį kasdien trumpėja kelias.
Tave nešu nebe ant rankų, o širdy
Į laimės trumpalaikės sodą žalią.

Tenai jausmų išsprogsta pumpurai,
Pražysta vėl pavasario žiedai,
O svajos žuvusios, mojuodamos sparnais,
Mus šaukti ima nuostabiais balsais.

Bet trunka tai gal mirksnį, o paskui
Vėl vėjas dabarties bangas pašiaušia...
----------------------------------------------
Greit skirsim pasimatymą danguj
Prie nukirstos, bet žydinčios TEN kriaušės.