Ar tu jauti, pavasaris ateina
ir glosto malonia gaiva.
Žiema negrįžtamai išeina,
iš meilės sukasi galva.
Ar tu jauti, kaip žemė bunda
ir kūnas, išsiilgęs šilumos.
Vėjelis nuotykiams vis gundo,
nušvinta šypsena veiduos.
Kaip iš bekraštės miego glūdumos
į laisvę veržias mielas jausmas.
Ir tai, kas buvo tau sapnuos,
prasiveržia kaip sielos šauksmas.
Kaip nori pasipuošti, sužydėti,
išgirsti, kad esi graži.
Iš laimės šokinėt, karštai mylėti,
man pašnibždėk, ką tu jauti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-03-11 17:20:03
Jaučiu, kaip virpa oras...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-10 20:41:20
...šviesus,jausmingas,pavasariškas...puiku...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-10 18:26:23
tikrai jausmingas...
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 11:50:48
pavasaringas ir skaidrus, bet trūksta polėkio jame. jausmo daug.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-10 07:43:13
Pabus ir pajaus tau artma siela
pavasarį sklindant iš tavęs į ją...
Atsakys eilėmis į klausimą mielą
kitaip jūs išjausit įsiskverbimą į ją.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-10 02:27:49
Klasikinis rimavimas, kaip šešiasdešimt metų atgalios. Turinys jau kur kas geresnis, lyginant su kai kuriais ankstesniaisiais kūriniais, kuriuos teko skaityti. Na, pabaiga visgi stipriausia.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 01:02:44
hm,
rimavimas primityvokas,
patiko pabaiga:)