Ar tu jauti, pavasaris ateina
ir glosto malonia gaiva.
Žiema negrįžtamai išeina,
iš meilės sukasi galva.

Ar tu jauti, kaip žemė bunda
ir kūnas, išsiilgęs šilumos.
Vėjelis nuotykiams vis gundo,
nušvinta šypsena veiduos.

Kaip iš bekraštės miego glūdumos
į laisvę veržias mielas jausmas.
Ir tai, kas buvo tau sapnuos,
prasiveržia kaip sielos šauksmas.

Kaip nori pasipuošti, sužydėti,
išgirsti, kad esi graži.
Iš laimės šokinėt, karštai mylėti,
man pašnibždėk, ką tu jauti.