Tau nereikia žinoti,
Kad gailiuosi.
Oi neša, mane neša rudenio vėjai
Lyg lapą geltoną…
Tau nereikia žinoti,
Kad patylom verkiu.
Oi bloškia, taip bloškia lapą geltoną
Į sieną mūrinę…
Tau nereikia žinoti,
Kad noriu išeiti.
Oi drasko, sudrasko lapelį geltoną
Vėjai piktieji…
Tau nereikia žinoti,
Kad man skauda gyventi.
Oi neša, taip neša draiskanėles lapelio
Ir niekada nesustoja…
Luna_
2007-02-21 07:29:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-02-21 23:16:13
O kai sužinosi...
bus jau vėlu.
Oi žydės pievoj pavasario gėlės
Žinoki, žinoti viską reikia laiku
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-21 18:21:41
Daugmaž taip ir supratau :).Ačiū, kad komentuoji.Man tikrai labai malonu :)
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-21 15:25:56
Ačiū illi taisydama būtinai atsižvelgsiu.Manau gal dar vieną strofą pridursiu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-02-21 14:05:41
toks asmeniškas išgyvenimas...
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-21 13:54:41
Ačiū :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-02-21 12:10:02
Man patiko toks dinamiškas eleginių jausmų atskleidimas rudeniškos gamtos fone,tarsi skausmo iškrova...rodos tuoj ,tuoj nuplauks tas debesėlis ir sušvis saulutė,nuprausta ilgesio ašarų...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-02-21 11:08:33
...įdomus eilėraščio paties teksto santykis su jo pavadinimu.
Anonimas
Sukurta: 2007-02-21 09:45:58
per daug kartojimo: "tau nereikia žinoti", paskui "oi". suprantu, kad čia kūrinio leitmotyvas, tačiau jis nieko ypatingo čia nenuveikia, tad ar apskritai yra reikalingas?
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-21 08:12:58
Yra pasakyta, kad didžiausios žūtbūtinės kovos vyksta žmogaus dvasioje. Ten ( Savęspi) labai sudėtinga, painu ir retai pavyksta būti stebėtoju, o visuomet kovotoju, kariu- kartais tu nugali, kartais tave nugali.
Linkiu pergalės.