← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/92472

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2017-11-08 11:36:44

Matote p.Dalija, kiek čia ,,protingų,, komentarų,(patarimų), o juk ištikrųjų komentaruose turi būti rašoma TIK apie kūrinį. Išeina, kad komentuojant ne kūrinį, norima pasirodyti - žiūrėkite, kokios protingos mano mintys - patarimai!..
Laikausi nuomonės - jei neturi ką protingo pasakyti, visai nieko nesakyk

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-07 11:37:23

Kas gali atspėti, kas ir kiek laukia.Tačiau visur ir visada reikia būti budriai.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-11-06 23:53:06

Skaudu.. Ir kartu...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-11-06 10:07:48

Negali būti, kad niekas nelauktų

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-11-06 09:30:34

jautrus kūrinys.

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-11-06 09:08:53

gniuždantis įspūdis... turbūt todėl, kad taip jaučiatės ne viena Jūs...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2017-11-06 08:33:54

Kiekvienas klajoja savo vieškeliais, svarbu, kad ne su pikta mintimi. Skaudokas tekstas, bet vienatvė visada išlenda kaip yla - nei laiku, nei vietoje...
 

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2017-11-06 05:52:05

Pirmoji žinia, perskaičius  tavo  eilėraštį, kad  vienoje  bažnyčioje  šaulys nužovė  mažiausiai  27 žmonės. Kad  ir  kaip  atrodytų  geografiškai toli – net iki  Amerikos – nutolę bažnyčios , tačiau  dvasioje  jos yra  čia pat, šalia, Bent jau patys  nešaudykime savęs. Betgi, kita vertus, neatsitiktinai  sakoma, kad ginklas ir pats sugeba  iššauti..
 Čia iš mano pamąstymų  mano tyloje.