← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/43112

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-04-21 17:13:59

oi kaip gaila, kad visi pametam raktus nuo vaikystės...tik prisiminimai belieka...labai gražiai sudėta visas grožis to ilgesio Maybe poetiniuose žodžių vingiuose...kaip visada: šaunuolė :)...,,glostė delnais –
ne skolon''

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-04-21 02:30:06

Palietei širdį. Ačiū tau.Priglausiu.

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2010-04-20 13:01:04

Išgyventas. Prasmingi atminai - apie buvimą. Gražu.

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 09:00:04

mintimis ne vienas, perskaitęs šias eiles, \"parbėgs\" į vaikystę... nuostabiai švelniai... :)

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2010-04-20 08:52:52

Virpuliukai širdim perbėgo, taip tikra, taip gyva...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2010-04-20 08:07:56

Taigi...
Daug daug pavasarių su to klevo sula...

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-04-20 07:44:51

Sugrįžau į savo vaikystę. Pas senelę kieme augo klevas. Po jo nuostabia laja mes, vaikai, žaisdavome...Užplūdo tokia nostalgija...Labai patiko eilius, labai...

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 07:38:35

...puiki nostalgija vaikystės medžiams...su žaviu gailesčio prieskoniu - ...tiktai klevas ir ąžuolas melsis - nuo vaikystės pametusioms raktus.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-04-20 06:47:50

labai giliai, jaukiai, tauriai :)
nuostabu

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 05:56:37

\"bet į kaimą priklaupt dar sugrįžtam.\" - puikiai pasakyta. Tas galėjimas sugrįžti gyvenime labai padeda.