Sugrįšiu tyliai į Tave kitose kryžkelėse
Išvažinėtuose snieguotose laukuose
Kai sniegas tirps, ir vėl pavasariu kvepės.
Sugryšiu aš žieduose - kada medus varvės.
Dar bus tų paskutinių kartų aibės.
Reikės išlaviruoti kelio vingiuose.
Tiktai susitariam - drysim tai kartu.
ir nedalinsim to pačio kelio mes į du....
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-18 07:38:18
Na jau, Irma.
Bus dar tų "pasutinių kartų"
Atsigauname ir vėl lijame kartu su "juokingu dangumi"
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-02-18 10:28:29
Sklandus kalbėjimas, besiliejantis, bet neužkabinantis. Neturintis naujumo ir gilumo. Lyg nuslysta paviršiumi, nesileisdamas į išsiskyrimo skausmo gilumą. Trečio posmelio paskutinė eilutė gadina eilių.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-02-18 14:55:00
Sugrįšiu tyliai į Tave kitose kryžkelėse
Išvažinėtuose snieguotose laukuose
Kai sniegas tirps, ir vėl pavasariu kvepės.
Sugryšiu aš žieduose - kada medus varvės.
Dar bus tų paskutinių kartų aibės.
Reikės išlaviruoti kelio vingiuose.
Tiktai susitariam - drysim tai kartu.
ir nedalinsim to pačio kelio mes į du....
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-18 14:56:48
Jausmų esama, parašytas sklandžiai, rimuojasi ir ritmas yra. Skaityti paprasta...
Anonimas
Sukurta: 2007-02-18 18:23:44
O Irma... kuda mnie do nejo - ona bila v Paryže... Kūrybinės sekmės Tau visur ir visada!