Renata Radavičiūtė

Šeimyninės istorijos
1.ATGAL Į KANČIĄ

Išalkęs vaikas susiėmęs pilvą skaudantį
nakčia maldoj
dievuliui giriasi nesveikata

Budizmas motina pažadinta iš transo spjaudosi
į užlovį keiksmais
nevirsiu išpera tau makaronų naktį tverk
sėdėk neėdęs nesituštinęs o kęski
laiko tam nėra nežemiški dalykai svarbūs
nujaučiu tragediją
jau greitai paįvairinsiu tau kančią
eikš sūnau štai peilis
leisk įdursiu meiliai auš diena
ir kunkuliuos nevirškinti spagečiai
paskutinei vakarienei

Nijolė Miliauskaitė

NOMEN NESCIO

jaunas vyriškis fotografijoj
blondinas
malonus, simpatiškas
šypsos

jau dešimt metų
nežino
kas jis toks, kuo vardu
iš kur

sakosi tik
turįs seserį

niekas nieko daugiau
apie jį nežino

baltą kortelę laiko rankoj, neužpildytą
pasaulio užmirštas žmogus

***
mėlynas vakaras
prisirankiojęs ašarų
iš įniršio spygauja
keršto gerklė
susirenka obelys
žvaigždėm pavydėt
tiek to žydėjimo
pernakt kasnakt
skandina lyg šunį
nedorėlis parišęs
sunkesnį akmenį
pakaklėj netikusią
dieną
mėlyną vakarą
mėlynos pasakos
dvės
ir žiogai

R. Šileika

apiplyšęs nykštukas iš dulkių
pasidarė batus ir išėjo
į kelią – balsuoti
už meilę

T.A.Rudokas

Poem lyrics of The Fly by William Blake.
Little Fly,
Thy summer's play
My thoughtless hand
Has brushed away.

Am not I
A flythee?
Or art not thou
A manme?

For I dance
And drink, and sing,
Till some blind hand
Shall brush my wing.

If thought is life
And strength and breath
And the want
Of thought is death;

Then am I
A happy fly,
If I live,
Or if I die.

Edge
The woman is perfected.
Her dead
Body wears the smile of accomplishment,
The illusion of a Greek necessity
Flows in the scrolls of her toga,
Her bare
Feet seem to be saying:
We have come so far, it is over.
Each dead child coiled, a white serpent,
One at each little
Pitcher of milk, now empty.
She has folded
Them back into her body as petals
Of a rose close when the garden
Stiffens and odors bleed
From the sweet, deep throats of the night flower.
The moon has nothing to be sad about,
Staring from her hood of bone.
She is used to this sort of thing.
Her blacks crackle and drag.

Sylvia Plath
Briauna

Ši moteris jau tobula.
Jos miręs

Kūnas šypso savo pasiekimui,
Graikiško būtinumo iliuzija

Sklando jos togos klostėse,
Jos nuogos

Kojos tartum sako:
Jau priėjom, tai jau galas.

Vaikai numirė lyg balti žalčiukai
Po vienų susirangę

Prie pieno ąsotėlių, nors tuščių jau.
Ji susilankstė

Savajam kūne juos kaip žiedlapius
Suskliaudžia rožė, kai sode

Šalvena, ir kvapai pasklinda
Iš naktinių gėlių švelnių gomurių.

Mėnulio pilnaties nereikia liūdinti,
Žvelgiančios iš po kaulų gobtuvo.

Ji jau seniai įpratus prie šito.
Jau velkasi jos gedulingas šydas.


Iš anglų k. vertė Tautvyda Marcinkevičiūtė

III

rašyt eilėraštį
tas pats kas pavasarį
kapoti malkas –
atsisėdi vėliau ant krūvos
ir rakštis šiknon

Gytis Norvilas

Pusryčiai

Į vieną arbatos puodelį
Telpa šaukštelis arbatžolių,
Puodelis karšto vandens,
Du šaukšteliai cukraus
Ir pats šaukštelis.
Į du puodelius telpa
Visi šios nakties sapnai,
Į tris - paskutinė meilė,
O iš ketvirto puodelio
Pateka Saulė.

raulas van gauras

PASAKA APIE BAISUKĄ, BJAURUKĄ, MAIŠIUKĄ, MŪZIUKĄ IR MANE

Baisukas baisiai
Subaisėjo, žinok,
O Bjaurukui tai
Iš viso pasimaišė, žinok,
O Maišiukas tai
Su maišiukais žaidžia
Kaip mažas, žinok,
O Mūziukas
Pasigavo upėj Mūzą,
Guzą jam kakton,
(Toks jaunas,
o jau Mūzą)
O Aš pats
Dar nežinau,
Ką su savim darau,
Žinok.

V.V.L.

Mylėk, Dieve

mylėk, Dieve, slyvų kisielių –
ir ne tik, ne tik – ir mano sielą

mylėk, Dieve, prie kelio ievą –
ir ne tik, ne tik – ir mano sielą

mylėk, Dieve, žmogelį mielą –
ir ne tik, ne tik – ir mano sielą

mylėk, Dieve, ir mano burną
Kristaus kūno smirdančią urną –
ir ne tik, ne tik – ir mane durną

S.P.