Įdomu čia: Rudenio drugelis

Kategorija: Poezija Komentarai: 1 Skaityta: 0
Paskelbta: 2013-10-18 14:37:06
Tai kaip čia yra?

Surastas naujas M.K.Čiurlionio kūrinys eksponuojamas stiklinėje vitrinoje - iš vienos pusės paveikslas ,,Miestas'', iš kitos ,,Laumžirgiai'', jaudinančia šviesa spinduliuoja..

giedrex26 Parašė komentarų: 9805 2013-08-17 - 20:38:13

...mielas Leonai, nesielvartaukite, pasaulis verda, kunkuliuoja, viskas keičiasi...ką čia tos senos plytos - jos buvo ir liko tik plytos... pritariu Ražui - svarbiau Motina...nesigraudinkitės tuščiai, o mėgaukitės gyvenimu...turite jautrią širdį. tai duokite peno jai gamtoje, kur VISKAS TOBULA...sau atsisėdi prie ežeriuko ir medituoji su meškere...ar į grybus neri...ar lesyklėlių maratoną vystai, kad paukštužėliai nešaltų žiemą...ar tiesiog žiūri į rudenėjantį vėją beržo viršūnėje...kaip gražu ir ramu dūšioje

giedrex26 Parašė komentarų: 9400 2013-04-08 17:23:43

...mes su snaigėmis į saulę,
mes su snaigėmis žieduos
per atšilusį pasaulį,
kaip kentaurai kitados...

...statom ir griaunam...nuo amžių išdykę...

...ruduo laukėja...

...savo tikėjimą praradę, nieko gero tikėtis negalime...svetimi dievai yra pikti dievai...tikrai iš žydų daug ko galime pasimokyti...bet mes apkurtę ir apakę nuo viršūnėlių iki šaknelių...žydai turi savo Šventą Žemę - ir nuo jų niekas ją neatims, nes ji yra jų Tikėjimo dalis...o ant mūsų tikėjimo svetimi ,,pranašai'' kardus ir slibinus iškėlę stovi sostinės aikštėje...praradome seniai savo žemes, nesaugome savo teritorijos vientisumo...dar mūsų tėvai prisimena, kaip prieš 70 metų Suvalkai buvo Lietuvos, o dabar mes tylime, jokių pastangų nedarome, kad ta okupacija baigtųsi...nemokame sugyventi su kaimynais - vis prarandame save...mes ant išnykimo bedugnės ...gaila... kad mes ne žydai....

...kur nėra Žmogaus, nėra ir poezijos...

/mintys iš diskusijų/
giedrex26 | Cituoti 2011-09-26 11:44:17
...daliuteisk į šį klausimą atsakė tobulai, galiu pasirašyti ne tik po kiekvienu jos žodžiu, bet ir po kiekviena raide...norėčiau dar priminti kelis istorinius momentus - kai J. Basanavičius rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės reikalais, jis visų pirma rūpinosi lietuvių dvasios lobiais, norėdamas pasauliui įrodyti, kad lietuvių tauta turi tvirtą dvasinį paveldą, yra gyva ir kūrybinga. Tame laikotarpyje buvo ir daugiau šviesuolių, kurie tai suprato - ir tai buvo pagrindinis Lietuvos stiprybės ramstis.
Dabar tokių basanavičių nei su žiburiu nerasi, todėl Lietuva ir nyksta. Lietuvos liaudžiai nesuprantamas nereikalingas tų ,,pateptųjų profesionalų'' menas, kaip ir tie madų podiumai su išsidarkiusiais modeliais. Jei Lietuva dvasiškai kada atsigaus, bus spausdinamos tos literatūrinės knygos, kurios atlaikė LAIKO BANDYMĄ, nesvarbu, ar jos buvo mėgėjų, ar profesionalų parašytos, bet jei Lietuva dvasiškai neatsigaus, ji ir toliau nyks, išnyks kalba, išnyks ir visų knygų spausdinimas.

Mene nusenusių epochų nėra - dvasios lobiai nesensta.