"Koks yra veizdžiausis moters nusikaltimas neteisingumu vyrui? Gal tai tas, kad ji pagimdė jį.
Ištikro tas yra pradžia viso gauso nelaimių, kurias vyras turi kęsti dėlei moters, o kurios tiesiog paeina nuo jos."
Moteris ir jos vieta žmonijoje parašė J. Laukis. - 1908 Autoriai Domininkas Keliauninkas Išleidimo duomenys turtu ir spauda „Lietuvos“ [1908]
Idiotiškai atrodo kuomet tekstams skirtus komentarus/ pastabas vertini taip tarsi tai būtų pasakyta ne apie tekstą, o tave patį ir pradedi visur kaišioti žmones, kurie pasako kažką kas tau nepatinka. Man visiškai vienodai kur tu "plauki", kas tu esi ir t.t., bet jei matau, kad mano akimis, tekstas yra silpnas (didžiulę šūsnį tokių per dieną galima prikepti, bet kas iš to), tai taip ir sakau, o ne bandau guosti autorių, kad tai "lyrika", kad tai "vajezusmarija kokie širdingi jausmai". Tokių tekstų internete krūvos ir jie visi vienodi - perskaitai ir nieks neužsikabina.
Kad ir šis tavo tekstas - nieko gero negaliu pasakyti. Rašytas, tik, kad rašyti. Pvz.:
"Žinai – susižeidžiau – užtenka –
Tom kriauklėm – midijom bei sraigėm..."
- "kriauklės", "midijos" ir "sraigės" iš esmės yra tas pats ir vienas. Nesuprantu kam tai kartoti. Na tarkim, tai skiriasi. Iš pradžių susižeidžiama kriauklėmis, o paskui midijomis, tačiau bėda, kad midija taip pat turi kriauklę, tai iš konteksto išeitų, kad susižeidžiama midijomis be kriauklių Man vienintelis žinomas būdas susižeisti į midiją be kriauklės - suviduriuoti ją suvalgius. "Sraigės" - vėl tas pats... Tas pats moliuskas (iš esmės apibendrinimas. Na nebent galima teigti, jog sraigės, tai visi pilvakojai moliuskai, bet tai nieko nekeičia). Taigi iš esmės beprasmiškas sakinis.
Ir šiaip tikrai vertėtų skaityti daugiau knygų, publikacijų, užsienio autorių, nes ši "poezija" sustojusi ties mokykliniu amžiumi.
Autorius gali būti kiek tik nori įžeidus, tačiau dar kartą sakau, kad paskaičius jo tekstus ir komentarus labiau matosi "nuogo karaliaus" įvaizdis, nei poezija.
Atsimeni gyvenimą po klevu
gyvenimas gražus tik skausmo daug
praeivis tyliai nuleidžia akis
iki piligrimo jam toli
tada prabyla balta drobulė
up and dawn
ir taip iki gyvenimo pabaigos
nežinai kur nuskrieja tavo iliuzijos
tik versdamas paskutinį puslapį randi parašyta:
visa tai ką čia perskaitei gali būti netiesa
obolių pyragas praranda skonį
arbata atšąla
ir baltame name lieka
žalios apgliaumijusios sienos
ir iš šešėlių žvelgiantis E. A. Po minios žmogus
nupurto šiurpas
o iš radijo imtuvo atsklinda:
GYVENIMAS YRA GRAŽUS!
O tada užsidaro durys ir tyla nudažo plaukus baltai
Sukurta: 2010-08-19 11:16:10
Ant bedugnės krašto kartu su Karlsonu pasitinkam dieną. Nakčiai svajones pardavę vyniojam rytinius voratinklius. Mes ramūs - naktis grįš, kam jai mūsų svajonės?..Vėl švyti. Tik virpančiai, geliančiai. Ramybės šerdim persmeikta. Ech, rudenėjantys toliai - žavi. Pavėjui. Tik neatsigręšk. Užkeikimai blaškosi. Dvi monetos delne. Mesk! Herbas? Nepatikėsi. Ant briaunos sustojo. žinau, ką pasakysi. Pusiausvyra? Šamanas ritasi nuo kalno tik tam, kad pasiektų viršūnę.
Sukurta: 2010-06-11 13:52:24
po vandeniu vis
arčiau lūpų paukštį
žuvys išneršia
be odos vėjyje
jūržolės prausia žuvis
nebylio dievo
