Aple Kaliedas
Vėsa sava galībė atšliauž Kaliedas. Pasėstrajėjosės miestė ėškabintās lėktuorelēs, pradedamuoms pouštė egleliems ė nuolaiduoms „Maximuos. Kaliedu Senielis jau steb pru sava žiūruona vākus... Ėr kavuo duovėnas māmu spintuos, naivē tėkiedamuos, kad vakū diemesė nepatrauks rīškespalvē lėpdokā so ožrašo „akcėjė“! Vakā strajėj sava kombarius žekiems ėr šokoladėnēs Advėnta kalėnduorēs. Nesvarbo, ka par onkstėi ėšvalgītās. Svarbo ka junt Kaliedu Dvasė...
Rodėnėi nepatink tuoks šormulīs. Rodou portėnas ėš zlastės. Nu miediu krimt lapā, lītaus lašā ė apsvaigė paukštē bei anus begaudontės benamės katės stom depresėjė. Žėima ožtariejė, goud Rodėni, apkluo poukėnēs patalās, miegėn soviliuotė. Bet viliuojės ne Rodou, vuo vakā. Toukart pasėleid snėiga gniūžtės pastrajėj muokīklas sėina, vuo ekanuomėkas kabinetė kningas parmėrkosės ex-snėigo.
Kumet ož apkaklės pajunti tėrstunti šalti, žėnā – ka jau Žėima. Vuo Žėima znuočėj Kaliedas.