O saulė dega,
O saulė tviska –
Pasako viską
Nuraudimu.
Kiek lemta svaigti,
Su saule būti –
Klausyt gegučių
Skambių, raibų,
Gal tik sekundę,
Gal tik minutę –
Nežino žiedas,
Jam – nesvarbu.
Ir žiūri saulė,
Akis įrėmus,
Ir linksta saulėn
Žiedo galva.
Ir tąsyk blanksta
Prieš juos poemos.
Ir blanksta žodžių
Sukta kalba.
O žodžiai, žodžiai –
Apgaulūs vagys…
Kiek daug jų mėtos,
Tuščių, saldžių!
O žodžiai, žodžiai!
Sukti melagiai!
Nutilkit, žodžiai,
Kalboj širdžių!
Paulius Širvys
Sukurta: 2015-11-21 15:06:41
Į viršų
PABUČIAVIMAS
Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
Ir, kaip žaibas staigus ir svaigus, kaip naktis –
O galinga pagunda! – Ir šventieji suklumpa..
Pabučiavimas tavo – pavogta kibirkštis.
Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų –
Jos išdegino žymę lig širdies gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo –
Ji, kaip vergė, prie tavęs dieną naktį rymos.
Ne gyvatė įkando – karštos lūpos bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna –
Negaliu aš pamiršti... Ne žinau, kad ir tavo
Visos mintys ir aistros – bendro laužo liepsna!