Pasityčiojimai iš literatūros.

Aš turėjau nerašyt, nevalgyt, nesiganyt, neišeit iš kaleimo, alsuoti dulkėmis, valgyti šventus paplotėlius, gerti šventą vyną ir daug daug medituoti - šveisti šviesti šveisti šviesti švytintis bet galop persilaužiau tada kai visa krūva pincetų,operacinių žirklių, termometrų užkrito man ant galvos, neužsisuko vanduo ir tvindėsi tvindėsi prisitvindė pilnos grindys,o aš rėkiau - viskas viskas viskas vanduo negali semtis kaip elektra vanduo negali mane laižo pcihošyzo deivės o tada dar tas juodulys veidrodyje ir viskas. to užteko,kad įsibetonuočiau sename bute pačiame pačiamiausiame kampe ir viena nepalerižuota ranka rašyčiau vidurnakčio sms. - man baisu man baisu baissssu.
kita dieną tos sienos mane veikė taip,kad dardėjau ir riedėjau iš kampo į kampą, tada griebiau kuprinę ir išbėgau. - ėjau. bet kur. nusileidau nuo Šilainių kalno, paėjau palei Nemuną, perėjau tiltą, užkilau į kalną - atsidūriau prie klinikų, pasukau pro žaliakalnį, praėjau ledo areną, nusileidau nuo Parodos kalno, perėjau per laisvę, perėjau per senamiestė, susiradau kauno pilį, perėjau per tiltą perėjau perėjau perėjau,bet neperėjau ir tada užkilau ant miliukonių kalno. viskas viskas viskas vanduo nebesitvenkė ant grindų, viskas kunkuliavo tiesiog kojose.
Mikliai nusiprausiau ir išsipušiauo kaip vidutinybė,nes tai turėjo būti koks nors aleliuja gražus vakaras. jis vėlavo, ji irgi vėlavo, jų mašina vėlavo, man buvo šalta, vaisių kioskelis gražiai švietė, mano basutėms skaudėjo nuo manęs ir galop mes kažkur praleidom ilgą vakarą.
O rytas pasakė,kad maučiaus batus ir vėl eičiau pęščiomis. susitikt su tokia kitokia tokia kaip ir mes visi rašliavotoja. Ieškojau sukilėlių, ilgai ir dar labiau kankinančiai, o atgalios teko pereiti per klinikas - dusau visomis palatomis, baltumu, vamzdžiais, grindiniu, takais, mašinomis, kelkraščiais, batraščiais, akiniais ir jų žvilgsniai, čia man norėjosi išrėkti viską ką turiu šlykščiausia.
tiesiog grįžus nuėjau iki kažkokio Grušo kokios tai mokyklos ir ten mane pasitiko draugė, kuri pažadėjo parodyt nepaprastą vietą. O taip, važiavom į urmo bazę pirkt guminukų. Tai bent jau ne koks suknistas paminklas ar kieno nors naujas kambarys, kuris kaip tyčia būna išdažytas rožine spalva,o savininkas stovi ir sako - argi ne mielaaaaaa? dzieve dzieve kreivaausi.

Vakaras buvo toks,kad dabar negaliu atšveisti odos, nebent nusiliupti kaip Azijoje arba pradėti gailėtis Japonijos tarakonų,kad tai užgožtų kvailą jauseną. JA ja. Viskas ką galiu pasakyti,kad prabudus ryte ir pamačius ant stalo vyną supratau - kaltas buvo vynas, kitaip niekada jis manęs nebūtų nei pirštu palietęs, o dabar pasąmonėje tvekėsi vakaro ir nakties vaizdiniai. mane nešė. mane nešė??? laikė, nepaleido, glaudė. o dzieve dzieve. Laikrodis skrodė mane, aš žinojau,kad jis tuoj prabus, ateis ir ims mane kaip savininkas. Lyg būčiau jo. vėl sakys,kad niekam manęs neatiduos,kad nepaleis ir rūkys moterišką slimą. nubėgau į vonią ir atsiklaupiau lyg prieš altorių, deginantis vanduo nesugebėjo nugalėti to keisto baimės priepuolio, todėl kuo skubiau susirinkau daiktus ir susinykau iš to buto. Susinykau į Jonavą. Nusipirkau trys žuvytes.

Vakar jaučiaus kaip mažas lavonėlis, todėl vakare susiradau sau dvi taures vyno su tortu. Tačiau, alkoholio poveikis buvo gan keistas. Iki trijų nakties švečiau namus, viriau ir kepiau, o kai galop kažkur pasąmonėj prašvito, pagalvojau - ką aš čia bleee darau??? Dabar gi naktis. Žinoma, į gaminimo tarpus dar papliurpiau su pora draugų,bet nieko ypatingo,ką būtume alima čia publikuot,kaip keistumą ar išskirtinumą :D

Ryte jau stovėjau prie sporto klubo durų ir norėjau bučiuotis su rankena, nieks ilgokai nesirodė. Vėliau žiūrėjau į plakatą ir nejučiom pradėjau jam šypsotis :D Kol visą tai pertraukė didysis klausimas, jau antrą kart pasikartojęs per šią parą - Ką aš čia bleee darau???
Per dieną turėjau kelis susitikimus.

Pirmasis iš jų buvo gan įdomiais/ bereikšmiais/ labai reikalingais / krccccc. tikslais :D Filmavom trumpametražį filmą apie šžudiką šmaniaką, nū aš buvau auka. Taip - žeeertva.
Bėgau į sekantį susitikimą visa išsivoliojus purve,bet šmaikščiai to apibūdinti jau neišeina,nes apskritai katik atgavau blaivą protą.

Miškas. Po to miestas. Po to tas ir anas.

Mažumėlę išgėrėm i rpo to nebegalėjau paeiti. Tiesiog taip.
Parslinkau namo ir įvirtau į ledinį vandenį. Nepadėjo. Į susitikimą dėl projekto baigties teko eiti svyruojant ir daužantis į pakelės tvoras.
Taigi, nusprendžiau savotiškai tapti abstinente, bent jau kažkuria prasme.

Ryt Kaunan. Į sekmadieninę ir susitikt su pora žmonių. Draugu ala meilužiu ala nežinau kuo ir nuostabia drauge :D

Galima būtų pykti,tik nežinau kelių esminių dalykų. Kokia turėtų būti pykčio išraiška ir ant ko?whatever. Kalti pat pat patiausia :D Taip, kalta,kad pramigojau aerobikos treniruotę ir išvis šią savaitę nemačiau sporto klubo durų. Nū nėra jos labai gražios ar tram pam pam,bet išeinant gerokai trinkteli,o po to trinkteli kulniukai laiptais žemyn. Čia irgi whatever.

Pramiegojau pirmą pamoką, o kaip paaiškėjo daugiau jų ir nebuvo, tik antra. Gal dar trečia,bet manęs jau tada nebuvo.
Beldžiauį Ruklą tikslais,kurių iki galo nesuprantu. Tikrai nesuprantu kodėl aš taip plėšaus. Žodžiu, atvažiavo Lansbergis į mokomąjį pulką ir pasakojo apie kovo 11 įvykius, po to sidabrinio balso atstovė davė pylos mūsų ausims. Ir viskas. Net buvau sumąsčius iš Ruklos eiti pėščiomis, ačiū die parvažiavau taksi. Kai paskutinį kartą taip sumąsčiau pora keliolika kilometrų palei mišką paejėti tai jau po vieno km supratau,kad kelio nebėra nei atgal nei pirmyn.
Laukiant autobuso kabinėjosi kažkoks saldaininis rusakalbis. Tiesa, nieko ypatingo aš jam pasakyt nesugebėjau,nes nemoku taip gerai rusų. Tik į klausimą ką jam daryt,kad aš jam patinku žinojau teisingą atsakymą - ničivo.
Dabar pamaldos drasko mano skrandį ir kodėl aš gyvendama prie bažnyčios turiu matyti kaip dvesia mano žuvys?

Baterija baigia išsikrauti.
Taip taip žyyynau. Tai ir neskambinkit nūūū.

Išdėstyti viską kas vyksta yra sunkiau,nei iššukuoti susikaltunavusį katiną. Ačiū patrakusiam mano dievui aš jo neturiu, turiu tik pasiligojusį šunį, ir tris mirusias žuvytes,kurios apsitraukė kažkuo panašiu į vienkartines servetėles. Na suformavo lėliukes ir jau greit turėtų virst drugeliais traktoriais. Gal gana apie tai?

Visą naktį pykinimo seanso metu dar spėjau ir sapnuoti. Absurdas, jau kelias dienas man viduje labai neramu dėl draugo,kuriam esu labai brangi draugė, nūū baisiai brangi draugė,kad net koktu,kaip jis ją pamiršo. Tai va. Naktį jis mane apsikabino ir supo aplink save iš džiaugsmo,kad pagaliau susitikom. Iš to džiaugsmo šiandien net labas nebeišstenėjo, na tiesiog atrodė,kad naktį jau viską nuveikėm.
Ne, nieko panašaus, mano naujos „špilkos“ neįstrigo į šaligatvio plytelių ertmes, nebėgau paskui žaaaalią mašiną,nes ji privėrė mano šaliką ir netgi nebuvau prisisegus daug pjaunančių britvų. ( tiesa, paskutinį kartą šis neformalumas man baigėsi suvarytom rankom).
Viskas banalu. Apart to,kad mane pakvietė į renginį,kuris vadinas - MOTERYS MOTERIMS.Ne, nemanau,kad tai bus lezbiečių besitaškančių coco - cola sanbūris. Tiesiog. Renginys. Gražu. Good. ooohhhhhh jeesss.

O dar. Vienas bernužėlis neduoda ramybės mano telefonui,nes jam gerai smaukosi, kai kalba su manim. Išgirdus tai... nubėgau patenkinti savo pirmųjų bulimijos simptomų. Į kriauklę.

Penkios moteriškutės ala merginaitės, o iš dešinės auklėtoja mane kvotė per savivaldos susirinkimą.
- Kokia tabletes geri?
- Viktorija, kokius vaistus vartoji?

Man atrodė,kad jos sulys į mano skrandį. Bet ne. Išsisukau. Juk aš nevartoju. Bent jau tikiuosi.

Kovo aštuntosios proga - gavau bulimiją ( kaip teigė visi iš eilės pakely pasitaikę). Čia dar vienas absurdas, būtent todėl einu aps gydytoją.
tulpės. tulpės. pėėės. tull. pas mane žibutės, naujos žibutės. Dovanotos žibutės. Įdomu jos gyvens ar prisijungs prie apsitraukusių žuvyčių?

Pasitaisė ekuryba :D

Sūriom akim paduodu sapną, kažkam
Kažkur akimirkoj vingrioj, delnu šiltu paglostau
Kaktą, lai springsta garsas, bežlaugiant drėksiančiais
Lašais.

Stabdyki trapiąją akimirką, atodūsiais lankų
Bučiuok rankas, esi žmo gus,o gal tik žmo,
Kuriu aš kvazimodus, pirštais - stipinais,
Suluošintus kuriu.

Jau susilydė ilgai tarnavus atmata, nelanko
Gus net apvaizdoj sunkioj, o aš tik kirtus per
Rankas paduodu tau sapnus ,kaip sąšlavas
Krūvoj.

VĖl su laikku netvarka, a?

Serija kai sužinai, tai kai sužiai kažką tragiško ,bet neliečiant kitų, apie save. Taip po velnių akiniai bus mano palydovai forever, ir aš pusiau akla. ha ha ha :D

Kai atiduodi tiek daug, o gauni tiek mažai, tada visduje taip tuščia.