Leidžiantis saulei ir krentant paskutiniam žiedui, vis mąstau, kokia aš savanaudė, kito laikinumą naudoju savo amžinybei palaikyti. O sako reikia kartais būti savanaudžiu. O kas jei amžinybė amžinybėj, tada juk amžinai amžina ir dar beveik beprotiškai gražu...