Ps 23,1: "VIEŠPATS yra mano Ganytojas, – man nieko netrūksta."

     Eilės mane aplankė savo laiku, to nelaukiant ir nesitikint. Tiesiog kaip žodžiai, išsilieję per širdį, nubudus nakty dar prieš auštant, tyloje besiklausant jų švelnaus tekėjimo. Jais buvau kalbinamas nakties tyloje Viešpaties, apsuptas Jo Artumo ir begalinės meilės. Jo dovanotu meilės žvilgsniu išdrįsau pažvelgti į giliausių širdies žaizdų šulinį ir tamsiausiame jo dugne žvaigždžių atspindy išvysti šviečiantį Viešpaties veidą... Supratau, kad Jis niekuomet manęs nebuvo palikęs, ištikimai lydėjo net juodžiausioj nakty ar perdžiūvusioje širdies dykumoj, kur galėjau išgyventi  Jo meilės alsavimą, įkvepiantį į širdį naują viltį ir teikiantį jėgų pereiti tamsiuosius slėnius Jo dovanotu tikėjimu.
    Tos eilės iš mano tikėjimo kelionės. Jų šaltinis – meilė, o tekėjimas – iš tikėjimo. Dievas, kaip mylintis asmuo, vedė ir veda per gyvenimą, maitindamas savo Žodžiu ir leisdamas išgyventi Jo meilę ir atpažinti ją Kūrinijoje paliktuose pėdsakuose. Tai Jo šviečiančio veido blausūs atspindžiai įsisunkė į eilėraščius, kurie netikėtai iškritę, tarsi lašai iš dangaus, gaivino mano išdžiūvusią širdį. Buvau ne tik atgaivintas, bet ir paguostas, nudžiugintas ir gausiai apdovanotas Viešpaties meilės puotoje prie gausiai padengto stalo. Jam vienam esu dėkingas už gyvenimo malonę, už tai, kad esu Jo mylimas sūnus ir ta Jo nuostabia meile galiu su visais dalintis...
    Mielas skaitytojau, užklydęs į Žalią Žolę, linkiu palaimingos kelionės neatrastais eilėraščių takais. Jei juose sutiksi Tą, kuris pirmas tave ir mane pamilo ir savo mylinčioj širdy išsvajojo, būsiu laimingas.
 

Iz 58:10: "jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa."

Iz 40:7: "Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, kai tik VIEŠPATS pasiunčia ant jųjų vėją.
Tikrai! Žmonės tėra tik žolė."

Iz 64:8: "Viešpatie, Tu esi mūsų tėvas; mes – molis, o Tu – puodžius; mes visi – Tavo rankų darbas."

Jn 1:4-5: "Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė."

Ps119,37

"Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose."

Tie eilėraščiai- tarsi lašai iš dangaus- jie atspindi man Tavo, Viešpatie, veidą...