Tikra yra tik tai, kas atsitinka jums. Visada atminkite: venkite pasiskolintų žinių. Skolintos žinios tampa proto apgaule. Jos paslepia nežinojimą,- bet jos niekada nesugriauna nežinojimo. Ir kuo labiau jūs apsupti žinių, tuo daugiau nežinojimo ir tamsos slypi giliai jūsų viduje, jūsų centre, pačiose jūsų esybės gelmėse. 
Prisiminkite tai, nes labai lengva tapti priklausomam nuo žinių. Tai tokia pati priklausomybė kaip nuo narkotikų. Nei LSD, nei marihuana nėra taip pavojinga... Tai kažkuo panašu, nes marihuana suteikia galimybę matyti tai kas neegzistuoja; ji suteikia jums subjektyvią viziją, sukuria haliucinacijas. Žinios visiškai panašios - jos sukuria žinojimo haliucinacijas. Jums gali atrodyti, kad jūs žinote, nes mintinai mokate vedas, jūs žinote, nes sugebate argumentuoti, jūs žinote, nes turite labai logišką ir skvarbų protą. Nebūkite kvaili! Logika dar niekuomet niekam nepadėjo rasti tiesos. Ir racionalus protas tėra žaidimas. Visi argumentai vaikiški.
Gyvenimas vyksta be jokių argumentų, ir tiesai nereikia jokių įrodymų - jai reikia tik jūsų širdies; ne argumentų, o meilės, pasitikėjimo, jūsų imlumo. OSHO

2014-01-25
    Šiandien - tvarkymosi diena. Delčioje labai tinka tvarkytis, be to ir gimusi esu per delčią - dvigubai tinka. Šveičiau, valiau, blizginau visus kampus ir įsivaizdavau, kad tokiu būdu valau savo sielą...Žinau, kad su Meile tai reikia daryti - stengiausi...O protas nedavė ramybės - vis plukdė mintis. Ir  kalbėjausi,lyg su savimi, o gal su savo Dvasiniu Mokytoju?
    Reikėjo tikėtis, kad šiandien ir bus tokia diena - maištingų minčių diena. Rytą,kaip visada, išsitraukiau kortas. Iškrito dvidešimt penktieji Mėnulio namai, kurie reiškia Protestą, tiksliau sakant - Maištą. ,,""Ši korta reiškia, kad kažkur yra didžiulis išskirtinio, šviesaus mąstymo potencialas, kuris leidžia pasireikšti genialumui. Jūs esate tikri,kad jūsų pozicija teisinga, nors ir keistai atrodote kitiems" - skaičiau kortos pranašystę.Gal todėl plūste plūdo keisčiausios mintys...
  Kodėl aš apskritai atėjau į šią virtualią bendruomenę? Ar čia mano vieta? Esu gi, kaip mane pavadino viena moteris-realistė, išsimaudžiusi mistikoje. Teisingai - dažnai pagaunu save nuklydusią į svajonių pasaulį, į nežemiškas, švelniai banguojančias mistines sferas. Bet palauk, Nikole, tau juk tai netrukdo dirbti atsakingo darbo. A, užsidedu kaukę,kad niekas neįtartų apie mano mistinį pasaulį. Na ir kiek jau čia tos mistikos? Kortos pačios atėjo į rankas. Anksčiau net bodėjausi tomis kortomis, kažkas žemo, bet,kai į rankas pateko Mėnulio kortos, pakeičiau nuomonę. Jos manimi ne tik rūpinasi, bet ir myli, globoja, perspėja. Nusisvaičiojai Nikole, argi kortos gali mylėti? Gali, nes tai nepaprastos kortos. Esu gimusi pirmadienį Mėnulio dieną, vat ir paaiškinimas. Logiškoji mano pusė vistiek nesupranta šito, na ir tegul nesupranta...Argi būtina visiems įtikti?
   Toji pusė nepaliauja manęs kamantinėti - ko aš čia, į šį puslapį atėjau? Kurti? Išlieti virtualioje erdvėje savo mintis? Paskaityti kitų autorių kūrinius? Pasisemti naudos? O gal išminties? Skaičiau vakar šios bendruomenės senbuvių darbus. Įsijaučiau, susitapatinau, galų gale mane prislėgė. Taip, aš buvau sužavėta išraiškos forma, lengvumu,  bet kodėl taip skaudžiai? Tas skausmas mane palietė viduje, kažkur giliai giliai....Ne, aš negaliu vertinti, nesu teisėja...tik dar kartą įsitikinau, kad visi mes esam viena..Jei kažkam kitam skauda - skauda ir man...
  Taigi, Nikole, ar tave čia, šioje bendruomenėje supras? Bet juk ne supratimo čia atėjai ieškoti? Ar galima suprasti kitą žmogų? Juk nenugyvenai kartu su juo jo gyvenimo nuo pirmos gyvenimo dienos...nematei kokioje aplinkoje jis augo,kas jį auklėjo, kokie žmonės jį supo. Ir kam - materialiam ar dvasiniam pradui jis teikė pirmenybę? O gal stebuklingai rado pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus? Taigi, suprasti kito žmogaus neįmanoma. Tik gali užuosti į save panašų, šeštas jausmas arba atspindžio dėsnis. Gyvenam juk veidrodžių karalystėje...Ko tuomet, kai draugas pasakojo savo pasiekimus, negerai pasijutai? Susierzinai, net piktumo priepuolis prasidėjo? Ogi todėl, kad pajautei puikybę, gerai pažįstamą bičiulę, kurios pas tave gal aštuoniasdešimt procentų, o pas jį tik dvidešimt. Gal kiek ir padauginau dėl savęs, bet kas žino... Jei to neturėtum savyje, pas kitą net nepastebėtum...Taigi, veidrodžių karalystė, kur panašus traukia panašų. Tai gal šio dėsnio vedina ir atėjai čionai?
Už lango naktiniame danguje ryškiai žybsi mano Žvaigždė.