Vadinausi anksti bundančiu,
keliavau per miestus ir kaimus
sustodamas naktį –
pauostinėti neįžiūrimų dulkių;
keliavau per miestus ir kaimus,
o dabar štai tik uostau –
ir mano naktis niekada nesibaigia,
atsidavusi – visa – laukia,
kada užmigusi serbentų šešėly
pabus.
mieli bičiuliai!
jei kada nors sulauksite dienos,
sakykit nedvejodami:
šalin rankas, naktie, tu dulke!
sakykit garsiai ir tvirtai –
tada aš kelsiuos ir keliausiu
per miestus ir kaimus
paskui serbentų pardavėjas
