Kai manęs jau daugiau nebebus
Viskas bus , kaip kasdieną dabar
Ir dangus , toks vaiskus ir šviesus
Tik manęs čia daugiau jau nebus.
Kai ateis ta diena nelaukta
Aš akių neatmerksiu visai
Tik dangus bus kaip niekad gražus
Ir beprotiškai šiltas lietus
Kai manęs pasigesi kada
Vaikštau aš gal senaisiais takais
Tu dar vėją pagausi delnais ,
Bet ir jis , kaip ir aš , nebylus.
Kai už lango girdėsi balsus ,
Gal ieškosi jų tarpe manęs
Ir lyg saulės šypsnys ta viltis ,
Neapleis gal tavęs ir manęs...
Vakarais tu prisėsi rami
Ir lyg maldai sunersi rankas
Pasiklydę šešėliai svaigins ,
Bet ir ten , tu nerasi manęs.
Nėrimi bus išplaukę ledai
Dienos keis vėl dienas nejučia
Gal sapnuosi , kad bėgi basa ,
Bet ir ten neberasi manęs
Kai ne kartą , tyliais vakarais
Seno laiško skaitysi žodžius
Gal vėl būsiu toli ir arti
Nors nerasi tenai jau manęs.
Kai prie kelio palinkę beržai
Tyliai pasakos tau svajones
Į akis tau nukris iš dangaus
Pasiklydusių žodžių garsai,-
-Kai manęs čia daugiau jau nebus...
Sukurta: 2022-01-25 21:43:04
Kai manęs jau daugiau nebebus
Kai manęs jau daugiau nebebus
Viskas bus , kaip kasdieną dabar
Ir dangus , toks vaiskus ir šviesus
Tik manęs čia daugiau jau nebus.
Kai ateis ta diena nelaukta
Aš akių neatmerksiu visai
Tik dangus bus kaip niekad gražus
Ir beprotiškai šiltas lietus
Kai manęs pasigesi kada
Vaikštau aš gal senaisiais takais
Tu dar vėją pagausi delnais ,
Bet ir jis , kaip ir aš , nebylus.
Kai už lango girdėsi balsus ,
Gal ieškosi jų tarpe manęs
Ir lyg saulės šypsnys ta viltis ,
Neapleis gal tavęs ir manęs...
Vakarais tu prisėsi rami
Ir lyg maldai sunersi rankas
Pasiklydę šešėliai svaigins ,
Bet ir ten , tu nerasi manęs.
Nėrimi bus išplaukę ledai
Dienos keis vėl dienas nejučia
Gal sapnuosi , kad bėgi basa ,
Bet ir ten neberasi manęs
Kai ne kartą , tyliais vakarais
Seno laiško skaitysi žodžius
Gal vėl būsiu toli ir arti
Nors nerasi tenai jau manęs.
Kai prie kelio palinkę beržai
Tyliai pasakos tau svajones
Į akis tau nukris iš dangaus
Pasiklydusių žodžių garsai,-
-Kai manęs čia daugiau jau nebus...
Sukurta: 2019-03-07 04:27:15
Aš tavo ruduo.
Aš tavo ruduo.
Spalvotas,mįslingas
Su vėju skrendu
Pažėręs lapus.
Skubėti nereikia.
Ir tu neskubėki
Juk paukščiai išskrido,
Migla ant šakų
Aš tavo ruduo.
Sapnuotas, sulauktas
Atėjęs laiku,
Nei anksti,nei vėlai.
Spalvota paletė,-
Lyg auksas, lyg kraujas
Takuose mozaiką
Dėlioju ratu.
Aš tavo ruduo.
Tu mano pasaulis
Dar kelio gale
Susėsim kartu
Toks metas,
Skubėti daugiau
Nebereikia
Kas buvo ar bus
Padalinsim perpus.
Aš tavo ruduo,
Tu mano pasaulis
Prie vieškelio balto
Tave atradau
Tegul jau ne toks,
Koks buvau gal dar vakar,
Šiandieną kartosiu
Tau tyliai žodžius:
Aš tavo pasaulis,
Tu mano ruduo
Aš tavo ruduo
Tu mano pasaulis…
Sukurta: 2016-02-09 07:20:30
Ruduo
Apkabino vasara gal paskutinį kartą.
Ruduo apniukęs spalvina lapus.
Vėl vakaru,dvasia bekūne iškeliausiu,
Langinėse palikdamas gelsvus sapnus.
Ir tyliai klaidžioja paklydę viltys,
Į žemę krenta,pakirstos šalnų.
O ten aukštai,sparnu pamoja paukščiai.
Kelionėn kviečia klegesiu garsiu.
Tyliu.Tylu.Tusčios alėjos.
Kaip jos nemėgsta drėgno rudens.
Klausausi,-ką šnabžda vėjai.
Gal laimė, paklydus, pasivaidens.
Jei pasiklydus,per naktį nemigus.
Vasaros ieško,ieško tavęs.
Būki,pabūki,keliuos nepražūki,
Vaikštote dviese,- tu ir sapnai.
Sukurta: 2011-07-08 08:03:09
Valpurgijos naktie! Negi manei,
Kad neišvysi šito veido?
Nedingsta tai,
Kas išdalinta praeities.
Ir mano sieloje
Šią naktį – šventė.
Auksinį laužą užkuria širdis.
Ir dega liepsnos,
Nepažinę dūmų.
Nuplauna reginiais akis
Gražiausių raganų meilumas.
Net nežinau, katra gražiausia -
Glaudžiuosi, kuri glaudžia.
Ir nuostabu,
kuomet tiesa,
Išnirusi iš rūbo
– Po rojų vaikšto
Kaip Adomas su Ieva.
O! figos lape,
Ir tavęs nereikia,
Man gera būt su raganom kartu.
Ir nepažinti kūno melo.
Kažkas raganiumi pamatė.
Kažkas pasako- besarmatis.
O iš tiesų tik sėju grybų lietų,
Kad po Valpurgijos nakties,
Ir Lietuva vaikų daugiau turėtų.
