http://www.youtube.com/watch?v=KivZo5gCE_Y

http://www.youtube.com/watch?v=EjgtxVxE14A

"Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas teka mažame kambaryje su uždarytu langu, kuris yra toks purvinas, jog vargiai praleidžia šviesą. Tikriausiai manytumėt, jog pasaulis - niūroka vieta, pilna keistų formų padarų, kurie eidami pro jūsų kambarį uždengia langą baugiais šešėliais. Tačiau, įsivaizduokime, kartą šliūkštelėjote į langą vandens ir nutrynėte jį šluoste arba rankove. Dalies purvo neliko, ir pro stiklą prasiskverbė šviesos spindulys. Pasidarė smalsu - patrynėte stipriau, ir kambary dar pašviesėjo. "Gal pasaulis ne toks jau tamsus, - ėmėte galvoti, - galbūt tai dėl lango." Jūs vėl semiate vandenį ir valote langą tol, kol stiklas tampa švarus. Dabar šviesa lengvai liejasi vidun, ir jūs pirmąkart suvokiate, jog visi tie šešėliai, kurie jus baugino, - tokie pat žmonės kaip ir jūs. Jūs norite išeiti į lauką ir tiesiog būti su jais. Tiesą sakant, jūs nieko nepakeitėte. Pasaulis, šviesa ir žmonės buvo ten visada..."
(Iš knygos "The Buddha, the Brain and the Science of Happiness: A Practical Guide for Transforming Your Life" (Buda, smegenys ir laimės mokslas: kaip pakeisti savo gyvenimą".)

Kažkieno mintis:

Ar tu laisvas? Tikriausiai atsakysi: „Taip, aš laisvas." Bet ar tai tiesa?

Ar tu gali daryti tai, ką nori? Galėtum sakyti: „Taip, žinoma. Jeigu noriu, galiu eiti apsipirkti, galiu eiti į kiną, žiūrėti televizorių, skaityti tavo įrašą – aš visada darau tai, ką noriu!" Tikrai?

Ar tu žinai, ko nori? Turiu omeny, ar tu tikrai žinai, ko tu nori? Ar tu nori dirbti? Ar tavo darbas tenkina tave? Ar dirbtum, jeigu už tai negautum jokio atlygio?

Įsivaizduok… Kas jeigu nebūtų jokių pinigų ir mokesčių… Ką darytum? Lažinuosi, kad 90% žmonių nedarytų to, ką daro dabar.

Tačiau pinigai ir darbas nėra vienintelė problema. Jeigu staiga dingtų pinigai, manau, dauguma laisvalaikiu darytų tą patį, ką daro dabar. Žiurėtų televizorių, žaistų kompiuterinius žaidimus, skaitytų laikraščius ir žurnalus – gyventų gyvenimą, pilną tuštumos. Beprasmį gyvenimą.

Ar žinai, kad televizija ir žiniasklaida plauna tau smegenis? Televizoriaus žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai yra beprasmis užsiėmimas. Tai atskiria žmones vienus nuo kitų. Žiniasklaida duoda tau pasirinkimą. Tu gali rinktis tarp A ir B. Bet žiniasklaida slepia, jog dar yra pasirinkimai A, B, C, D ir kiti. Dauguma gyvena rinkdamasi tarp A ir B. O žiniasklaida nurodo tą pasirinkimą, kuris yra geriausias jiems, ne tau.

Ar žinai, kad gyvenimas galėtų būti kitoks? Yra žmonių, kurie negyvena tokioje sistemoje kaip mes. Jie gyvena darnoje su gamta ir vieni su kitais. Jie neturi pinigų, neturi beprasmių darbų bei užsiėmimų. Prieš daugybę metų mūsų protėviai taip pat taip gyveno.

Dabar mes negyvename harmonijoje. Išsilavinimas, suteikiantis mums nereikalingų žinių. Beprasmis darbas, atimantis didžiąją mūsų laiko dalį. O tada pensinis amžius – laikas padaryti ką nors reikšminga ir naudinga. Bet tu neturi pakankamai energijos, kad ką nors darytum! Pinigų taip pat. Ir, greičiausiai, tu nė nežinai, ką galėtum daryti. Taigi, tu ir toliau žiūri televizoriu ir, galbūt, eini į bažnyčią.

Religija taip pat yra smegenų plovimas. Ypač krikščionybė, islamas, judaizmas. Šios religijos atskiria tave nuo gamtos. Jos iškelia žmogų aukščiau kitų gyvų būtybių. Bet žmogus yra tik gamtos dalis. Tu nesi geresnis nei beždžionė, varlė, balandis, musė, ąžuolas ar ramunėlė. Tu esi lygus jiems visiems.

Liūdniausia, kad žmonės gali naikinti gamtą. Tu gali žudyti gyvūnus, kirsti medžius, teršti aplinką. Bet jeigu ir toliau taip darysi, tuomet žmonija neilgai truks, kol išžudys pati save.

Atsimink, TU TURI PASIRINKIMĄ. Ne A arba B, bet taip pat C, D, Š, Z ir kitus. Kovok už savo teises! Kovok už savo bei savo vaikų laisvę ir sveikatą. Eik į rezonansą su gamta.

Kažkieno mintis:

Kiekvienas be išimties yra absoliučiai tobulas ir mokosi tą suvokti. Kiekvienas randasi savo kelio atkarpoje ir patiria tik jam skirtas pamokas. Mokausi aš – mokosi jis, mokosi jie. Tai mokykla ir kiekvienas randasi savo klasėje. Ar mes galime, ar turime teisę sakyti, kad pirmokas mažiau žmogus nei tarkim aštuntokas? Kiekvienas kaltinimas, smerkimas kuria tą patį ir aš atsiduriu kaltinamojo ar smerkiamojo vietoje.

Tai paprasta suprasti. „Jei kalbi ir galvoji, kad kalbi su idiotu, patikėk – jis tikriausiai galvoja lygiai tą patį". Štai jau ir du idiotai. Jų jau bent vienu daugiau. Ar tikrai aš noriu gyventi idiotų pasaulyje? Tad kam aš kitus noriu tokiais padaryti ir pats atsistodamas šalia jų? Ar tik ne Dievą aš ruošiuosi vadinti idiotu, nes visi be išimties mano sutinkami žmonės yra man siųsti, kad aš išmokčiau to, ko man reikia išmokti. Ir jei viskas yra Dievas, tai ir tie man siųstieji yra Dievas, tik dar to nesuvokę.

Žmogžudys gauna savo bausmę nusikaltimo metu... (Dostojevskis)

Apie kelią (kažkieno mintis visiems):

Kartą paklausiau aš Kelio:
- Tavimi visi važiuoja, eina, bėga, skuba. O Tu pats ar nenorėtum kur nors nuvažiuoti?
- Žinoma, norėčiau. Tai sena mano svajonė. Deja, nėra tokio vežimo, kuriame sutilpčiau. Esu be galo ilgas.

Po kiek laiko vėl Jį pakalbinau:
- O koks Tu pats sau labiausiai patinki – žvyrkelis, asfaltuotas, akmenimis grįstas, žole apaugęs ar dar koks nors?
- Smėlėtas ir žvyruotas aš dulkėmis apkloju pakeleivį ir žolę. Asfaltas mane sukausto, trukdo svajoti, be to, jis dažniausiai aplaistomas krauju. Tai - skubos kelias. Akmenų kelias ypatingas - jėgos kelias. Man jis labai patinka, bet jums – ne. Per daug triukšmingas, nešiuolaikinis, juo nepaskubėsi.

Kiek patylėjęs Kelias pridūrė:
- Man malonus - oro kelias, jis arti Saulės. Dar mielesnis – jūros, jis gilus ir paslaptingas. Manau, kad pats svarbiausias yra Širdies kelias. Juo einantys nesukelia dulkių nei triukšmo, neskuba ir kalbasi labai švariais žodžiais...
- O kaip surasti tą nuostabų Kelią?
- Jį nesunkiai randa TIE, ryto rasoje nuprausę savo Širdis....

Ir dar aš pasmalsavau:
- O į kur Tau maloniausia vesti žmones?
- Vedu žmones gyvenimo ratu – į krikštynas, vestuves, laidotuves. Smalsiems padedu pakliūti į svetimas šalis. Lakinu visus į šventes, parduotuves, mokyklas, restoranus, netgi į Mėnulį. Deja, neturiu galios sutrukdyti einančiajam į nuodėmę. Liūdniausia, kai ant manęs guli girtuoklis. Maloniausia, kai manimi žmogus eina į Laisvę...
- Kaip Tu supranti, kad jis eina į Laisvę?
- Tik Širdies keliu einantys ieško Laisvės.
- O kas yra ta Laisvė?
- Och..., - atsiduso Kelias. – Verčiau neklausk. Šį klausimą teks išsiaiškinti kiekvienam savarankiškai...

Ir Kelias nuvingiavo tolyn.

http://www.modestas.eu/

Įdomu būtų tokią apklausą žmonių padaryti: Kiek blogo pasakėte? Kiek gero pasakėte? Ką iš tiesų žinote?

Susirinkimo vietoje buvo siena, kas perlipo, tas šnekėjo...