Man neramu. Aš savo nerimą bandau
Išreikšti žodžiais ir poezijos vaizdais,
Bet neišreikštas nerimas nešt dar sunkiau-
Be žodžių man sunku, bet dar sunkiau su jais.
Žinau,kad vakar mintys niekad nebegrįš
Ir miręs jausmas antrą kartą nepabus,
Todėl ir skubinu, kad žody praeitis
Surastų rimų kryžiais ženklintus kapus.
Bet aš jau pavargau, ir mano nuotaika nupuolė,
Many viskas taip greitai miršta, kinta, bėga-
Gražiai palaidot praeitį ne mano jėgai;
Ir apsodint kapus poezijos neužmarštuolėm
Aš nebemoku, nebespėju, negaliu...
Ir man dažnai taip neramu, taip neramu.
V.Mačernis (1944.II.10)
Sukurta: 2011-09-20 22:34:00
Visi tikėjimai - fantazijos žaislai:
Apie tikrovę nieko pasakyt negali.
Bet kas prarado juos visus, tas amžinai
Turės klajot po liūdną Hado šalį.
Sunku netekt pastogės ar namų,
Sunku gyvent ir jaustis nuskriaustu, apleistu,
Bet dar sunkiau netekt iliuzijų visų:
Kartu svaiginančio narkotiko ir vaisto.
Tokia jau prigimtis žmogaus:
Gyvent ir dievinti ką nors - tolygu.
Ir kaip skaudu, iš melo malonaus
Nubudus, jaust visatos šaltį dygų.
Bet žmonės mėgsta šilumą labiau nei tiesą
Ir bijo pasilikt vieni net valandai vienai,
Ir, jei širdy tėvų tikėjimas atvėso,
Jie naujo griebiasi karštai.
V.Mačernis, 1943.X.21
Sukurta: 2011-02-27 02:09:25
Kai vilnys viena po kitos atkrinta,
Būk tvirtas ir ramus. -
Žinoki, kaip kilnu yra
Kentėt ir būti išdidžiam.
1941.I.25
V.Mačernis
Sukurta: 2011-02-20 16:00:11
ashes to ashes dust to dust
Sukurta: 2011-02-20 01:29:53
Paklausyk ką tau kužda pabudęs pasaulis-
Toks kokį matai, be melo, be kaukės.
Sukurta: 2011-02-19 20:57:52
Paulius Širvys
Neklauskit meilės vardo
Neatnešė jis rožių,
Auksinių dovanų,
Įpynė tik jos grožį
Gražiausion iš dainų.
Skaisti jaunam patiko
Be jokios puošmenos.
Tokia jinai ir liko
Skambėjime dainos.
Ji skris dainoj kaip aidas,
Visur pasisvečiuos.
Jauni pažins jos veidą,
Nors ir ne ją bučiuos.
Pažins jos rankų jėgą,
Nors kitos apkabins,
Sapnuos ir šauks per miegą,
Brangiais vardais vadins.
Prabėgs dienų grandinė,
Užkris kasas šarma, -
O meilė pirmutinė
Dainoj ir liks pirma.
Kai naktį mėnuo nardo
Tarp obelų žiedų, -
Neklauskit meilės vardo –
Jai tūkstančiai vardų.
Sukurta: 2011-02-09 18:17:23
Vytautas Mačernis
MANO GYVENIMAS
Žemė, jos daina ir saulėtos padangės,
Vėjas ir pavasariu girti laukai,
Šalys tolimos, kaip atminimai brangios,
Praeity mylėti rūstūs ir linksmi veidai
Vis vaidenas man, gyvena manyje,
Kol numiršta ritmo bangose.
Nežinau, ar tu paskui atsekt galėsi
Gyvąjį Gyvenimą iš sąskambių trumpų,
Ar pajusi meilę jam, jau užmirštam eilių pavėsy,
Ar suprasi dalią buvus pilną vargo ir kančių, -
Bet žinau, kažkas švelniai palies tau širdį,
Kai pažvelgsi praeitin giedrėjančiu žvilgsniu;
Kai saldi kaip vynas forma bus tave nugirdžius
Ir atpalaidavusi nuo išgyvenimų sunkių,
Tu suprasi, gyva - miršta, lieka tik daina,
Kaip nemirštantis paminklas dainiaus kapuose.
