← Atgal

saksas UŽRAŠAI

Sukurta: 2010-05-25 21:45:45

PADRIKOS MINTYS

---kaip nuostabu jausti dievišką ramumą,
aplinkui ir sieloje savoj, tą lengvą pakilimą,
kai nespengia galvoj...---
--- jausmai vis plusta, bėga,
širdelė džiaugias, "blūsta",
stabdyti to nenoriu, te sau pabūna,
palaiminta, laiminga...---
---minčių kalnai, pakalnėse sprendimai,
galvoji ir galvoji, vis sėdi sau parimęs...---
---kiek nedaug reikia, mažmožio, kito,
vieno žodelio, vieno lietimo,
"skraidai" palaimingas, kupinas jėgų,
esi laimingas...---
--- nenoriu nieko aiškinti, sakyti Ne nenoriu,
visiems YRA vienodai, kol neliečia jo pačio...---
---būkime laimingi, mylintys, mylimi,
skraidydami pakilkime, neleiskime nukristi,
tai dieviška palaima, tai jausmas begalinis,
užvaldo ir veržias, iš tavos krūtinės...---

(2006-07-19)

Sukurta: 2010-05-25 21:42:52

PLATYBĖ

Erdve, neišsenkanti platybe,
Tavęs nei rankomis,
nei mintimis pasiekti negali,
o dieviška didybe,
neatskleista, didi, galinga,
pasineri į tą svaigimą, nešiesi nežinion,
bandai surast plakimą,
tavos "širdies" plačios,
ji tai kažkas, kas beldžiasi,
išvalo viltį nebūtin,
užsėdama daugiau,
šventos drąsos, laukimo,
sapnų ir išminties,
esi svajos paskendus,
be jokios praeities, tiktai kilnus rytojus,
siela, dvasia, gyvybe,
ir tūkstančiai žvaigždžių,
sušvito vis galybėj, erdvėj, kur būni TU...
tai mūs kilnūs likimai,
neblėstanti "ugnis",
pasisemiam mes šitai, beribėj erdvėje...

(2006-07-18)

Sukurta: 2010-05-25 21:38:03

APIE KAŽKĄ...

Tos dienos, bėgančio pro šalį,
sustoti niekaip jos negali,
turbūt nenori pristabdyti,
nenoriu joms visai sakyti,
parodyti ,,stop“ ženklą -
jau bėkit, neškit mūs svajas,
ir akimirkas tikras,
kurios primins, kaip gera, o gal ne,
kaip mes gyvendami "kine",
"vaidinome" kiekvienas rolę,
o tie aplinkiniai " žiūrovai",
kvatodami, verkdami galbūt!?,
suprasti nori...
gal nenori...
jų pasirinkimo tai valia,
bet mes gyvendami šalia,
žygiuosime rytojun...

(2006-07-18)

Sukurta: 2010-05-25 21:34:15

Kas gi?

Akys mato - nieko nemato,
aptraukta rūku, maloniu, gyvu,
klausi savęs, kas tai gi būtų?,
Kaip tai suprasti, kas pasakytų?-
širdis paskendusi ūke,
jis rožinis, šiltas, lipnus...
jaučiuosi kaip kine...
į personažą panašus.
Bet tai -ne man,
meilė apsupusi mane,
dar nesitiki - vis ne,
kad atsitikti tai galėjo,
į širdį jausmas įsiliejo,
jau laikosi ilgai,
o man patinka, jaučiu-
gyvenimas gražus,
žemės neliesdamas einu,
pakilti nebijau,
palaimą aš jaučiu ir žemėj
ir virš jos...
mylėti nebijau,
nes mylimas esu...
Gal padrikos tos mintys mano,
bet jausmas manyje plevena,
širdis palaimoje rusena,
ugnim, kuria tikiu...ir branginu..

2006-07-17