veda mane, girdžiu
fleitos balsą, nieko
nesibijau, esu kaip vaikas
štai - durys į uždraustą kambarį
pravertos
dar vienas žingsnis, dar
kaip tuščia
galvojau, rasiu lobyną, drėgną ir tamsų, pilną
prikrautą aukso ir brangakmenių, ranka išrašytų knygų
muskuso, smilkalų, kvapniųjų aliejų ir ambros
aksomo, šilkų, brokato, Kašmyro vilnos
pipirų, cinamono, gvazdikėlių, tikrojo
šafrano, muskato riešuto, ak, ir daugybės
stovylų, nepažįstamų, dieviškų
pats labirinto centras, šitiek sapnuotas
nuo menės raštuotų grindų
veidrodžio šukę pakeliu
kaip šviesu
Sukurta: 2011-05-11 19:16:23
Įmestas į žalią pavasario ryškalą
ryškėja rausvas alyvų krūmas.
A. Andriuškevičius
Sukurta: 2011-03-27 21:42:41
Judita Vaičiūnaitė „Anapestai“
1.
Dar išgirsti man leisk
šitą nemigos giedantį strazdą
mėlynžiedžių alyvų kvepėjimo,
rūko naktim,
kai balkonas senamiesty
virsta į mažą estradą,
kai beribis aušros horizontas,
dar man neatimk
šito nemigos aukšto pasaulio,
kai blyškūs žvaigždynai
tebespindi į širdį
vienatvės šventoj valandoj,
kai prabundantis miestas
alyvinį dangų išdidina,
kai suūžia po tiltais
skaidrėjantis upių vanduo.
Sukurta: 2011-01-23 19:31:51
Judita Vaičiūnaitė „Pavasario pasijos“
1.
Dar tu many. Dar oda jaučia tavo burną.
Apie tave dar kalbama, kliedima, buriama.
Jaučiu dar tavo pulsą, laikrodžiais į erdvę mušantį
kvartalų šaltyje.
Bijau užgniaužti, užmiršti, užmušti.
Siurbiu atmerktas tamsoje akis - jos išsiduoda
pačios.
Pianinas. Pasjansai. Pavasario būsimos pasijos.
