Kai laidžiasi saulė ir nerimas dingsta,
Kas buvo apgaule, be nuodėmės gimsta
Su mėnesiu jaunu.
O tiesa mums kas buvo, susigėdus nurausta.
Dar mirksnis ir... žuvo.
Bet širdį neskausta - patekės ryt iš naujo.
O širdis į saulėlydį skrieja
Ežeruos išsimaudyt auksiniuos
Ir šviesą virš Vilniaus netyčia išlieja...
Grįžtu aš nebenusiminus
Lėtai. Vakarine alėja.