Žinai, rimtai pagalvojant, po to neliko nieko. Jokio fizinio, apčiuopiamo daikto - ničnieko. Netgi žmonių, kurie būtų buvę šiame įvykyje ir vis dar prie manę. Rodos, aš viską išsigalvojau. To net nebuvo, o aš - eilinė šizofrenikė.

Einu tolyn. Ne, ne tolyn - pirmyn. Kaip vakar Vilijampolės - Mongolijos rajonu, kai ieškojau guminių boot'sų. Taip, radau. O po to kavą, vyną geriau. Ir kas porą sekundžių suprasdavau, kaip viskas gali akimirksniu pasikeisti. Po sekundės pamiršdavau. O kvatojimo buvo..!
Vėl - buvo! Matai.

Kiekvienas žmogus yra ratas ir jo gyvenimas - ratas. Jei negražiai skamba ratas, gali sakyt žiedas. Visgi, kvepia gražia pabaiga. Ir maniškis gyvenimas yra žiedas su iškritusia akute. Kada nors rasiu tinkamą. Graži metafora.