.......

........

.........

..........

...........

............

.............

http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=3770:li&catid=250:196405&Itemid=287

..............

ryte katinas
sidabrine ausim
puodelis kavos


vasaros spalvos
juodu rašalu lapais
po stalu ruduo


tėvas pasakė
kaip akmenį skaldyti
reikia pajausti


sakai kamienu
išvarvės takais širdies
vertais karoliais


rytojaus mūša
upės krantu augina
mėtas arbatai


sukūriau spyną
reikės ir rakto eisiu
namų ieškoti


paliks žemėje
lygūs šešėliai visų
tiesa dulkėse


kiauroj kišenėj
debesies lašais tiksės
saulės laikrodis
8

galim išlošti
kauliukais netikrais
likimams žaidžiant


patikrinusi
sielą mintis ateina
nešdama kūną


patikrinusi
sielą nešdama kūną
mirtis išeina


rytų tyrumo
vaizdiniuos nutolo
vakarai arčiau


prasmė žodyje
duonos kasdieninės duok
kraujo troškuliui


gal pasimelsti
savo sielos altoriuj
dievo neturiu


...stiklais, iškeltas
miestas laikinai aukštai,
pravirko. Lietus...


brutali šviesa
naktis elektros plauku
lydosi gaubte
16

kavinės langas
dažnam praeiviui skamba
blakstienų tušas


duobėtas kelias
pro langą medžiai bėga
šešėliais tušas


stiklas akmeniu
prajuokintas lietumi
paspringti gali


taku tik kopų
keterom vėjas tūžta
smėlyje laikas


laikrodžio dūžiai
dvi rodyklės pakyla
baltas mėnulis


atsukant laiką
tils minutei sekundės
grįš akimirkos


grįžk namo... aidu
išgąsdintas paukštis vėl
susuka lizdą


laikas pilnačiai
tuščius dalija laiškus
vokais atmerktais
24

tik tai du tik du
įkaitę žvilgsniai žuoliais
laukiantys lietaus


prasilenkiantys
traukiniai langais mirksės
begarsis kinas


plaukia debesis
per visą dangų skyla
varpais Čiurlionio


dangus atspindy
purienų žiedus merkti
paniro lieptas


pamiškėj rūkas
kelias namo šalimais
glaudžiasi dūmas


gluosniai be lapų,
nupjauti, be šakų gal
nemirs – jau lyja


juokėsi klevas
geltono aukso lapais
rudenį suviliojęs


kaštonai krinta
nakty sapnuos girdėjau
dosnus man laikas
32

nakties debesys
plunksnomis šikšnosparnis
mokėsi skristi


klaidi plokštuma
voratinklio pilnaty
šešėlio jokio


klajoklis sustos
svetimoj šaly krantas
upėje brasta


ir pirmo lapo
antra pusė gyslota
ranka apčiuopi


žydintys metai
bėga žolynais gula
gėlės nuskintos


lyg saulėlydį
pjauna miško ašmenys
akmeniu tyli


medžiai į saulę
lapoja miškas jausmų
žiedynai soduos


akmenis vanduo
gludina upė krantą
paliečia širdį
40

kelmais iš vandens
lipa samanos žalios
akys vėjuotos


upokšnio krantas
saulėje ryto rasa
palieka vienas


arklo gylyje
žemės spalvos verčiasi
eilėm sugula


medum nešinos
rankos žmonių likimai
žiedų dulkėse


prieš audrą medžiai
viršūnėm šakojasi
žaibas renkasi


palankų vėją
burėmis pasirenki
gintaro krantą


garsu lies lašas
stiklą darganos spalvom
rėmuose ruduo


sulaukęs priešais
vėjo mazgais išaudžia
bures jūreivis
48

sugrįžta paukščiai
balsu pavasario kam
duota girdėti


lašas po lašo
lašas lašui nelygus
ašarom krinta


vėl krito sniegas
ir be šalnos nutirpo
ašara sūri


pavasaris toks
baltas žieduose jausmų
iškrinta sniegas

.........................................mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra, bet tokį, kokiais patys esame.........................................
Anais Nin