← Atgal

Prinzesin UŽRAŠAI

Sukurta: 2008-01-11 18:08:47

Kai brendu naktimi

Aš nevertas
Švelnių
Tavo žodžių
Nei to ežero,
Pilno žvaigždžių.

Aš –
Toks vienas.
Velnioniškai
Vienas,
Pasiilgęs
Aušrinėje
Sodžiaus
Giedorių
Gaidžių.

Aš nevertas,
Aš daug ko
Nevertas.
Amžinai
Amžinai
Neramus.

Ir ne vieną
Tave
Aš prisimenu
Kartais,
Kai brendu
Naktimi
Į tuščius
Ir nelaukiančius
Šaltus
Namus.

Tu tyra
Ir šviesi
Kaip Oginskio
Graudus
Polonezas.
Tu pabūk,
Dar pabūk,
Ilgesy
Klajūne
Ugnele
Neišblėsus.
P. Širvys :*

Sukurta: 2008-01-05 21:15:03

The show must go on :D

Sukurta: 2008-01-05 18:50:05

www.legitum.lt


http://www.myheritagefiles.com/widgets/Celebrity-morph-ver28.swf?pathToConfig=http://www.myheritagefiles.com/J/storage/site1/files/tq/bc/28/tqbc28_167634a66df774ejwp2j28.xml&a=a

Sukurta: 2008-01-04 20:33:06

http://vertimas.vdu.lt/twsas/Translations/TextForm.aspx



http://www.myheritagefiles.com/J/storage/site1/files/42/88/42/428842_967890da3df774z4p2nc28.JPG

Sukurta: 2007-12-26 14:07:45

GYVENIMO UNIVERSITETE STUDIJOS NEMOKAMOS :p

Sukurta: 2007-12-26 13:52:11

Mmm.... Visos mūsų bėdos tik muilo burbulai....

Sukurta: 2007-12-25 18:41:12

Ach... :) Nuo šiol ir žaliaakė :D Vidudienio paradoksas: akių spalva priklauso tik nuo nuotaikos ;)

Sukurta: 2007-12-22 11:11:53

Ieškanti šviesos tamsoje, šilumos lediniame šaltyje...

Sukurta: 2007-12-12 20:12:27

Pažvelk į nerimą dienos,
Ar nori išvaduoti,
Ją nuo kančios sunkios.

Kas čia verkia lietumi,
Kodėl kvepėt nustojo,
Vėl pievos medumi.

Tai, kaltas ruduo,
Kuris lyg akmuo,
Seniai mylėt nustojo.

Kalbėk, prašau netylėk,
Gali manim tikėt,
Užteks tau kentėti.

Kodėl žydra dangaus riba,
Jau paukščiai iškeliavo,
Anksti, anksti ryte.

Kas puošia sidabru,
Jau žilą ryto žolę,
Lyg prakaitu sūriu.

Kas čia verkia lietumi,
Kodėl kvepėt nustojo,
Vėl pievos medumi.

Tai, kaltas ruduo,
Kuris lyg akmuo,
Seniai mylėt nustojo.
Kalbėk, prašau netylėk,
Gali manim tikėt,
Užteks tau kentėti.
"Kaltas ruduo"

Sukurta: 2007-11-29 17:44:52

Aš pabudau žiemoj
Iš svetimo sapno akim užrištom
Aš pabudau žiemoj
Ir sniegas kvepėjo naktim užmirštom...

Aš pabudau tyloj
Nors vis dar galėjau stygom nebyliom
Kabintis į tamsą
Į prarastą garsą
Bet pabudau žiemoj...

Aš pabudau žiemoj
Kai meldės ant stogo likimas žmogaus
Aš pabudau žiemoj
Tikėjaus, kad nuodėmės jau nebebus.

Aš pabudau šviesoj
Nors žvilgsnis ištirpo minty purvinoj
Kaip nužudyt vėją
Kuris taip kvepėjo
Naktim užmiršta...
Jieva