← Atgal

Amuneivė UŽRAŠAI

Sukurta: 2009-05-23 13:00:12

*

Tik dabar matau, kiek daug savęs sunaikinau. Tiek praeities, kuri siekia bent pusmetį, prisiminimų - lyg ne mano. Lyg ten buvau ne aš. Ne, greičiau atvirkščiai. Buvau aš, save kažkur pamečiau, o ką dabar darau ir kas esu, nežinau.

Viskas gerai... Tik plyšta širdis.

Tarkim, kad man tas pats.

Kažkokia tuštuma viduje. Bet jau ramiau. Tik nežinia, ar ilgam.

Sukurta: 2009-05-18 13:31:57

*

užmuškit mane kas nors

Sukurta: 2009-05-17 16:55:44

*

beprotiškai trūksta.

if you never meant to leave
then you only had to stay

bet ką bepadarysi...
nieko. nieko nepadarysi.
bet taip sunku užmušti tą viltį... nei noriu, nei galiu.

Sukurta: 2009-05-16 22:32:23

*

užMIRšTI.

mano basas vaike, mano alkanas vilke, bedale siela

ar pažįsti ilgesį?...

nešaukti. nešaukti... nešaukti...

nešauksiu. negalima. nešauksiu. NEGALIMA.

...tik vis dar nesuprantu, kodėl...
turbūt laikas priprasti, kad to, kas svarbiausia, niekada nesuprantu.
vis tiek reikia gyventi. kažkaip. nors ir nežinau, kam...

Sukurta: 2009-05-15 16:19:08

*

Aš esu. Vis dar esu. Bet tai dar nieko nereiškia.

Kažkoks kvailas laikas. Kai visi verkiam slapta, bet visi vieni kitų ašaras matom. Tik apsimetam, kad ne, ir žiūrėdami į akis šypsomės.

I am as mortal now as I can be
And still I know our pain is all the same

Atsiprašau. Kad esu... Ir esu būtent taip. Negaliu nieko sau padaryti.

...Until my dying day.

Sukurta: 2009-05-13 22:57:00

*

Aš esu riba tarp juodo ir balto. Tarp tų, kuriuos myliu ir kurie myli mane; tarp tų, kurie nemyli manęs, ir tų, kurių aš nemyliu; tarp to, ko trokštu ir ko pasaulis iš manęs reikalauja; tarp to, kas man duota ir neduota... Tarp dviejų nesijungiančių, nesiliečiančių polių. Ir manęs nėra nė viename iš jų...


(Jurga Ivanauskaitė. Mėnulio vaikai)

Sukurta: 2009-05-12 12:25:22

*

Rudenio saulė
leidosi mūsų akyse
tu sakei
manimi negyvenk
ir kančia pasibaigs
meile sakei negyvenk
bet aš nieko
daugiau
ir neradau
šitoj didelėj
ir tuščioj
žemėj

[D.J.]

Sukurta: 2009-05-11 13:27:10

*

...All of me.

Nujaučiau. Per daug gerai, kad taip galėtų būti man.
Kiekviena iš tų minučių, valandų, dienų, manyje liks amžiams.
Dabar yra taip, kaip yra, vadinasi, turi taip būti.
Turėsiu kažkaip vėl gyventi toliau, o kas belieka?...
Galbūt lieka ne tiek ir mažai. Ašaros nutekės, o vis dar tebeturėsiu prisiminimus, atnešančius šypseną. Ir žinojimą, kad yra kažkas, kuo galiu tikėti.

...Too much that time cannot erase.

Sukurta: 2009-05-04 17:22:40

*

Mano žodžiai, mano balsas kažkodėl silpsta, nors viduje vis garsiau šaukiu... Tamsiausiais sapnais, šlapia pagalve, nutylėjimais, kvailai beviltišku ilgesiu grįžta nerimas. Nerimas ir tas iki skausmo pažįstamas jausmas, kad nieko tikro nėra - ir gryniausios šviesos valandos, ir tai, kas dabar mane apėmė, visa laikina, nėra nieko, į ką būtų galima įsitverti.

Sukurta: 2009-05-03 10:30:28

*

...O jei ne, tuomet netikiu, kad išvis gali egzistuoti kažkas tikro. Tuomet nebetikiu niekuo.