Bėga kelias. Pro mano akis šmėkščioja judantys medžiai, elektros stulpai, žaliuojantys laukai. Bet aš nejudu. Aš tik stebiu besikeičiantį pasaulį, bėgantį pro mane ir švelniai mane paliečiantį, šnabždantį "Nesuspėsi, mergaite". Bet aš neskubu, man prieš akis amžinybės toliai, tiktai šiandien man priklauso visas pasaulis, visas laikas, visos neaprėpiamos erdvės. Ir tiktai šiandien aš neskubu gyventi.

Laukiantis šviesos būtinai jos sulaukia, laukiantis šilumos, sušildo kitus, gyvenantis viltimi, teikia viltį kitiems, trokštantis laimės, būtinai kada nors pasijunta laimingas.