Viskas. Jokių kelionių. Jokių. Katinas, kompas ir kava. Visą žiemą.

Važiuoju į Kosta Bravą, Žironą ir Figuerą - Salvadoro Dali gimtinę. Bet vienai liūūūūdna, gal kas susigundytumėte...

Nieko šiame pasaulyje nėra atsitiktinio, „šiaip“.... jei ko nors nori, reikia labai to norėti, svajoti apie tai ir, kiek dvasios jėgos leidžia, to siekti… Aišku, nepamirštant, kad tie norai turi būti kiek įmanoma išskaistinti, švarūs. Tada gauni ne tik tai, ko siekei, ieškojai. Pirmiausia, anot vieno filosofo, sulauki „magaryčių“ – to, kas šią akimirką ar šituo gyvenimo laikotarpiu yra ar bus reikalingiausia, tau tinkamiausia. Kartais tai priimame kaip patikrinimą, išbandymą ir tik kartais – kaip dovaną, deja, dar neatpažintą. Todėl dažnai, net jei ir atsiduodi kažkam, regisi – nieko nelaimėjai, o atsipeikėji tik tada, kai pamatai, kad viskas, ko norėjai, jau seniai lyg dangiškoji mana pripildė tavo kraitę…VIDA BUKAUSKIENĖ.

Noriu greičiau į Šveicariją, į Ausserbinną. Ten, kur smaragdo ežerai, į Alpių kalnus kopiančios šveicarų sodybos, snieguotos kalnų keteros, kriokliai, lendantys į tunelius traukiniai ir ... Alpių varpelių tilin tilin...

Gyvenimą švaistant subtiliems mažmožiams nebelieka laiko gėrėtis didžiuoju jo paveikslu. SARAH BREATHACH
?????
Argi...

Kitoks ruduo.

Rožės. Išleistuvės.
Gyvenimas - kaita.

http://www.facebook.com/aldona.bar

Kartais gyvename su tais, kurie nenori būti laimingi. Kartais sutinkame žmones, kurie nenori džiaugtis gyvenimu. Žinoma, labai svarbu padrąsinti juos, stiprinti jų tikėjimą, melstis už juos, laiminti juos. Bet mes negalime jų pakeisti. Neprivalome bet kuria kaina padaryti juos laimingus. Turime gerbti jų pasirinkimą. Turime gerbti ir mylėti juos per atstumą, kai jie tempia mus žemyn ir siekia mūsų gyvenimą padaryti vargingą. Turime jiems parodyti dėmesio, aplankyti juos, bet negalime jiems skirti daug laiko. Turime pasitraukti nuo tų, kurie ieško galimybių mus sunervinti, suerzinti, apkaltinti, pažeminti. Palikime juos sakydami: „Jei nori, gali būti nelaimingas. O aš toliau džiaugsiuosi savo gyvenimu. RYTIS GURKŠNYS

tylus jaukumas
kas toliau?