Atsibudau ryte ir pasigedau savo sapno... Langu nubėgo didžiulė lietaus ašara, o dangus, rodės, maišėsi su žeme... "Mhm, - tariau sau. - žiema dar vis galinėjasi su pavasariu." Virtuvėje radijas plyšavo apie kitos savaitės orus... "Na, ir ką jūs pasakysite - kita savaitė bus labai pavasariška" - klykavo patenkintas pranešėjos balsas. Ir susivokiau: vis gi pavasaris laimi...
Nuėjau į virtuvę, gerklas sušildžiau šilta arbata ir dingau.Tokia ta mano šiandiena... 2007 - ųjų kovo 11 - oji. Laisvos Lietuvos 17 - asis gimtadienis.

Su kiekviena lietaus lašais verkiančio lango ašara diena darosi vis niūresnė... O rytas buvo toks daug žadantis, šviesus ir šviežias. Gražu pavasarėjančiame kaime, kad ir koks bebūtų tas pavasaris. Tik ankšta savyje...

Rytoj prasidės taip ilgai lauktas savaitgalis. Pagaliau... Turbūt ir vėl rašysiu. Ši savaitė buvo kažkokia keista: labai pavargau, trūko poilsio, įtempti santykai su artimaisiais. Ak, vis ta progresuojanti paauglystė... Sunki ji.