Straipsniai apie poezijos šventę Šėtoje: 2006 m. gegužės 31 d. „XXI amžiuje“ ir 20006 m. birželio 6 d. „Kėdainių garse“.

Mielas IXAON, prašyčiau man persiųsti. Mano kompiuteris priima viską, tad siųskite iškart. Man, daug kartų pabandžius, neatsidaro, nors tuščio lauko kairės pusės apačioje rašoma: Atlika. Iš anksto dėkoju už paslaugą.

Sodininkui: kai atidarysite šį skelbimą, pažiūrėkite viršuje po Ramunės parašyto teksto apie mano vakarą yra nuoroda į nuotraukas.

Nieko nesigavo: kompiuteris pranešė, kad suglaudintas Zip aplankas neleistinas arba sugadintas. Taigi, palauksiu, kol visiems mirtingiesiem vartai atsivers...

Tai pradziuginot, sugrįždama, o dar "pagrūdinta ir paskrūdinta". Mėginsiu, nors as ta vietelę "grabaliojau", gal tik seniokiškai, tad Radasta ir neatsidūrė ten, kur Jūs paminėjote. Tačiau ir už tai ačiū, dar mėginsiu "paspausti", gal ką ir išspausiu. Su geriausiais palinkėjimais Jums ir J., jei dar susitinkate bendruose koridoriuose ar posėdžiuose...

Gaila, nepavyko rasti. Mieloji Radasta, gal patartumėt, kur ieškoti tų nuotraukų? Labai sudominote...

Kadangi Radasta padėkojo Juozui už sudėtas nuotraukas, skubu jas susirasti. Dėkoju abiems iš anksto. Ir linkėjimai Kietai, tikiuosi, kad ta pati, kuri buvo kažkur pradingusi...

Ačiū, Juozai, kad sudėjai nuotraukas.

Ačiū, mieloji Kieta kietuole! Malonu buvo susitikti.

Vakar gavau iš Šėtos miestelio bibliotekininkės renginio nuotraukas, nežinau, kaip jas sudėti į tinklalapį.

Ačiū, Sodininkui už linkėjimus. Malonu, kad padėjau atgyti Kėdainių krašto vaizdams Jūsų atmintyje.

Paskaičiau Radastos ataskaitėles ir tarytum pabuvojau jos renginyje, kelionėse po Kėdainių kraštą. Turiu nufilmavęs įžymiausias jo vietas, Radvilų restauruotus karstus, Č. Milošo senelio dvarvietę ir aplinką palei Nevėžį, tad jos pasakojimas atgaivino tuos įspūdžius, kuriuos teko patirti filmuojant tokiose įdomiose vietose. Jei Dievas bus man palankus, gal ir aktyviąją Radastą kada nors pavyks įamžinti videokasetėje kokiame nors renginyje, ar tik jos balselį diktafono juostelėje ar skaitmeninėje fotokameros "gyvoje" skaidrėje prie Švenčionių fontano, kuris jau vėl trykšta ir džiugina miestelio gyventojus ir jos svečius. Sėkmės, garbioji Radasta, naujuose renginiuose ir susitikimuose su kolegomis bei skaitytojais!

Dėl nuotraukų nežinau, kaip reikės gauti, bet mačiau fotografavo Šėtos moksleiviai. Turbūt reikės ieškoti...

Kitą dieną savo kaime išgirdau, kad Šėtoje buvo poezijos šventė. Atsirado nuskriaustų (antros eilės pusseserė), kurie nebuvo pakveisti. Prasidėjo priekaištai. Turėjau aiškintis, kad ne aš organizavau renginį, o miestelio biblioteka. Teko šeštadienį namie daryti pratęsimą. Aurelija ir aš pati jai perskaitėme beveik visą mano naująją knygą „Įdrėskimai“. O po pietų keturiese išvykome į kelionę po Kėdainių rajoną. Aplankėme Kėdainių krašto muziejų, Reformatų bažnyčioje apžiūrėjome Radvilų giminės karstus požemyje, nuėjome į medinę šv. Juozapo bažnytėlę, Paskui važiavome į Č. Milošo tėviškę Šatenius. Iš ten pro Krekenavą apsukome nemenką ratą ir atsidūrėme Paberžėje, aplankėme kunigą ir poetą Skaidrių Kandratavičių. Jis aprodė bažnyčią, muziejų su bažnytinio meno eksponatais, restauruotą kleboniją ir atskiro namo, kuris buvo pastatytas specialiai Tėvui Stanislovui, terasoje pavaišino arbata. Grįžome pro Miegėnus, Surviliškį, Kėdainius į savo kaimą jau sutemus.

Apie renginį spaudoje vargiai kas parašys, nes nebuvo nė vieno žurnalisto. Manau, kad bibliotekininkės, organizavusios renginį, nelabai linkusios tokius darbus dirbti.



O čia mano atsakaita: renginys praėjo labai pakiliai, buvo per 50 klausytojų. Dalyvavo aktorė ir režisierė Aurelija Čeredaitė, skaičiusi apsakymą „Vaikeli tu mano...“ ir trijų dalių eilėraštį „Žvilgsnis į karalienę Barborą“. Dainavo du Šėtos vidurinės mokyklos moksleiviai (mergaitė ir berniukas), sukūrę dainas pagal mano eiles. Būrelis mergaičių buvo padarę tokį montažą iš eilėraščių. Buvo net pageidavimų iš mano kaimo žmonių, kad parašyčiau apie tuštėjantį kaimą.

vaje, kaip gaila. A š tik 13 d. atvykstu į Lietuvą.