Visgi manau, kad reikėtų atidžiau rinktis pavadinimus, kad jie nesikirstų su jūsų teorija. O šio neva vertėjo žinios labai abejotinos. Pažįstu nemažai vertėjų, bet iš gimtosios į kitos šalies kalbą ryžtasi versti labai retas. Teiginiai tokie: nemoku svetimos kalbos taip, kad galėčiau nepriekaištingai į ją išversti, nes tai subtilus ir ypatingų žinių reikalaujantis darbas. Be vertėjo kvalifikacijos žmogus niekada neišvers taip, kaip ilgametę patirtį turintis vertėjas. Ir dar kartą kartoju labai retai kas to imasi iš didelę patirtį turinčiųjų.   

Rudens blykstės 2017, Žiemos metamorfozės 2016, Vasaros potekstės 2015 ir kt. – tai haiku konkursų pavadinimai, kuriuos sugalvojau, nes, kaip ir kiekvienam konkursui svetainėje, tiesiog reikia pavadinimo:
http://zaliazole.lt/kategorijos/124
Konkurso pavadinimui sugalvoti poetiniai įvaizdžiai tai jau tikrai ne „nusidėjimas“:). Tai tik pastebėjimas iš mano pusės.

Įdomus „mąstymas“ dėl poetinių įvaizdžių. Pateiksiu pavyzdį: buvo haiku konkurso pavadinimas „Rudens blykstės“, ir tai akivaizdus poetinis įvaizdis, kuris sudarytojui tinka, nors ir poetinis. Mano pateiktas 'ruduo rujoja' yra taisomas kaip netinkamas, nes poetinis įvaizdis. Kai nieko bendro su literatūra neturintis žmogus parodo tokį „išmanymą“, nori nenori imi juo abejoti.  
 

Nusiunčiau haiku. Tikrai greitai perskaito ir atsako. O nurodyta data?  Galbūt perspektyvai.

Jei patinka rašyti, tai ir rašai; jei patinka skaityti - skaitai - ir visa filosofija; kas sudaro knygą, jo ir teisė atrinkti, patarti - belieka tuo džiaugtis (nuomonė asmeniška:).

Tokie neva tarptautiniai haiku konkursai tik pinigų švaistymas dėl noro būti garsiems. Kažin ar kas susidomės tarptautiniu mastu tuo „garsumu“?!  Nebent kokiam tuščiagarbiui svarbu pasigirti, kad va patekau į knygą. Neseniai vienas kritikas diskusijose tokio tipo jaunųjų rašytojų krūvas knygų redakcijoje pavadino knygų kapinėmis. O dėl ko? Dėl to, jo žodžiais, kad tose knygose nieko vertingo nėra.

Citata: Lietuvoje to žanro rašymas greitai virs masiniu reiškiniu. Ar tai normalu?

Žavimės žydinčiais sakurų sodais, žavimės ir haiku, rašome, bandome rašyti, mokomės, dalinamės. Kodėl gi ne?.. Haiku bandyti rašyti gali bet kuris iš mūsų. Japonai kviečia rašyti haiku visą pasaulį ir moko, kaip jį rašyti, rengiami haiku konkursai pasauliniu mastu (Vaikų ir suaugusiųjų kategorijose), renkamos pasaulio haiku antologijos, organizuojamos Pasaulinės Haiku Asociacijos konferencijos po visą pasaulį, daugybė esė).  Ne veltui sakoma, kad haiku prisideda prie taikos pasaulyje. Gražu ir normalu, kad tas supratimas atėjo ir į Lietuvą, ne išimtis. Vis daugiau lietuvių haiku kūrėjų dalyvauja ir tarptautiniuose haiku konkursuose, rinktinėse, o lietuvių haiku įvertinti ir pačių japonų haiku meistrų.

Čia dar keletas nuorodų iš japonų dienraščio The Mainichi, kaip visas pasaulis rašo haiku:
http://mainichi.jp/english/haiku/
http://mainichi.jp/english/haiku_archive

Nejuokinkit pasaulio su tais haiku ir neva jų rašymo ir vertimo profesionalu. Tikrieji haiku profesionalai gyvena Japonijoje, ir jų yra vienetai. Lietuvoje to žanro rašymas greitai virs masiniu reiškiniu. Ar tai normalu?

įdomu, ačiū, mėginsiu

Kiek man žinoma, haiku žanrui būdingi realūs vaizdiniai, bet ne sugalvoti poetiniai įvaizdžiai, kad ir kaip gražiai skambėtų, vengtinas abstrakčių daiktavardžių sugyvinimas. Tad poetinis įvaizdis „ruduo rujoja“, nors poetiškai išradinga, platu ir skambu, bet yra netinkamas įvaizdis haiku išraiškai. Reikia kažko konkretaus pirmiausia, „arčiau žemės“...

Yra daug pavyzdžių, paaiškinimų, kas yra haiku ir kaip jį rašyti, kaip nerašyti ir t.t., internete. Turime ir svetainės Diskusijose šia tema:
http://zaliazole.lt/diskusijos/temos/2040

Esmė ne kieno ruja: elnių ar šunų. Esmė ta, kad sudarytojas sąmoningai ar nesąmoningai sunaikina poetinį įvaizdį. Tiesiog nuredaguoja labai primityviai haiku nei į tvorą, nei į mietą. Tada ir kyla klausimas dėl jo kompetencijos. Kyla dar ir dėl to, kad apie šio žmogaus „veiklą“ prirašyta užtektinai spaudoje. 
 

Jūs kaip gamtos mylėtoja žavitės pirmuoju rudens mėnesiu - elnių ruja, kai  miškai aidi nuo tauriųjų elnių baubimo, o kitiems labiau patinka šunų ruja. Kas kam. Dėl skonio nesiginčijama. 
. 

Nusiunčiau keletą haiku, bet nesupratau sudarytojo. Gaila, kad jis taip primityviai supranta poetinius

įvaizdžius: vietoj 'ruduo rujoja' pasiūlė ištaisyti 'šunys rujoja'. Tada iš mano haiku išeina literatūrinė nesąmonė.

Suabejojau kompetencija.

Haiku parašymo datos tikriausiai nėra svarbu, bet kilus klausimams, galima pasitikslinti el. paštu.

Džiugi naujiena!
Ar turi būti parašymo datos ir už kurį parašymo laikotarpį galima siųsti?
Mėginsiu.