Žanras: grožinė literatūra.
Autorius: Giedrė Milukaitė
Knygos pavadinimas: „Pasaulio sutvėrimas ": eilėraščiai M. K. Čiurlionio paveikslų ciklams „Pasaulio sutvėrimas“ ir „Zodiakas“.
Knygelės iliustracijos: M. K. Čiurlionio paveikslai.
Leidykla: „Printėja “.
Leidimo metai: 2014 metai
Puslapių skaičius: 88 p.

Akivaizdu, knyga išskirtinė dar ir tuo, kad joje sudėti eilėraščiai, skirti M. K. Čiurlionio paveikslų ciklams „Pasaulio sutvėrimas“ ir „Zodiakas“. Anotacijoje teigiama, kad tai nėra paveikslų interpretacijos, tai greičiau paveikslų įkvėptos emocinės pasaulio suvokimo variacijos, perteiktos puikia poetine kalba.
Apie tai ir ne tik apie knygelę autorė mielai sutiko pasidalinti mintimis:

Gerbiama Giedre, esate romantinio pasaulėvaizdžio poetė. Gamta, visata – pagrindiniai motyvai Jūsų poetiniams įvaizdžiams, kuriuos priešpastatote žmogiškajai patirčiai. Tarp eilučių tiesiog spinduliuoja, atrodo, natūraliai išgyvenamas motyvas, asmenybės jėga.
Sakykite, iš kur toks veržlus, galbūt pagrindinis, Jūsų poetinio įkvėpimo šaltinis – iš skaudžių išgyvenimų patirties, vizijos, pasąmonės srauto ar vidinio balso?.. Iš kokių šaltinių Jūsų poezijos versmė?

Ačiū už gerus klausimus. Mano poetinio įkvėpimo šaltinis išties sudėtingas – ir iš skaudžių išgyvenimų, ir iš vizijos, ir iš pasąmonės srauto bei vidinio balso, o versmė – skaidri meilės pasaka.

Kada pradėjote rašyti eiles? Ir kas paskatino, įkvėpė pirmajam eilėraščiui?

Eiles pradėjau rašyti, kai stebuklingoji meilė nebetilpo širdyje – ir taip prasiveržė lyrikos šaltinis. Poezija – nuo vaikystės su manimi. Prisimenu dar skaityti nemokėjau, buvau kokių trejų metų, o jau išmokau mintinai daug eilėraščių, mat vyresnės sesės, brolis jau lankė mokyklą ir nemažai poezijos jiems reikėjo mokėti mintinai. Kai jie repetuodavo, aš nustėrusi klausydavausi to nuostabaus, kerinčio eilėraščių skambesio. Tą mano iš klausos išmoktą poeziją dažnai prašydavo padeklamuoti pas mus apsilankę svečiai per įvairias progas.

Ar turite mylimiausią poetą ar poetę?

Sunku būtų išvardinti mylimus poetus, nes kiekvienas savaip gražus, tačiau visgi Salomėja Nėris bei Henrikas Radauskas išskirtinai žavūs ir mylimi.

Paprastai, poetinius simbolius skaitytojas supranta, perima savaip. Iš tiesų, tik pačiam autoriui ar autorei jie geriausiai žinomi. Ar galėtumėte išduoti paslaptį – ką reiškia Jums dažniausiai pasikartojantys Jūsų eilėse Šventieji Kalnai kaip poetinis vaizdinys? Su kokiomis žmogiškomis patirtimis, kitais motyvais juos siejate?

„Šventieji Kalnai“ (Mont Sainte – Victoire) atėjo iš Sezano (Paul Cezanne) drobių. Šventųjų kalnų ciklui Jis paskyrė apie šešiasdešimt paveikslų – tai pats poetiškiausias, nuostabiausias darbas Jo kūryboje, vaizdais subtiliai perteikiant giliausių žmogaus jausmų gamas – nuo skaudžios vienatvės dūrių iki nepaliaujamo kopimo Šventuoju Kalnu į mėlyną tikėjimo erškėtį. Kiekvienas poetinis įvaizdis be abejo turi savo šaknis, tačiau tai jau atskira plati tema.

Kas Jums yra poezija? Dėl ko rašote? Ir apskritai, koks Jūsų požiūris į žmogų ir poeziją? Kiek jie vienas kitam reikalingi? Ar pritartumėte šiai frazei „Poezija rašo žmogų, ne žmogus – poeziją“?

Visiškai pritariu frazei „ Poezija rašo žmogų, o ne žmogus poeziją''. Man poezija yra ta didžioji atrama, į kurią remiasi pasaulio suvokimas ir jo viską apimanti egzistencija. Žmogus yra žemiškosios poezijos kūdikis, geidžiantis dangiškų sparnų. Rašau, kai takelis per Šventąjį Kalną atsiduria ant prarajos, tada pajunti kiekvieno pilko akmenėlio neįkainuojamą vertę ir grožį. Žmogus be poezijos – nepilnas žmogus, tas žmogaus pilnatvės kelias link poezijos yra skausmingai didelis ir gražus.

Kaip žinoma, lietuvių genijus, dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis ir jo sudėtingi, simbolistiniai darbai įkvėpė ne vieną menininką, poetą.
Giedre, kas paskatino Jus sujungti eiles su M. K. Čiurlionio paveikslais? Kas daugiau lėmė, skatino Jūsų eiles jo paveiksluose – spalvų žaismas ar fantastiniai vaizdai, erdvė?

M. K.Čiurlionis į mano poeziją atėjo jau seniai. Mane sužavėjo Jo pasaulio visumos suvokimas – žmogaus kelias jame pavaizduotas per skausmingai gražius filosofinius simbolius. Čiurlioniška už širdies griebianti erdvė – nuo žemės iki kosminių virpėjimų kviečia pajusti akimirkos žavesį ir begalinį jos trapumą. Nežinau, kas mane vertė vis grįžti prie M. K. Č. drobių, kol eilėraščiai pradėjo plaukti kaip lietus. Toks jausmas, kad genijus visiškai šalia manęs ir aš geriu visą Jo minčių grožį, nulietą drobėje. Simboliai švito lyg pasakiški pasauliai, taip grakščiai ir lengvai persikūnydami į poeziją.

Kada ir kaip priartėjote prie M. K. Č. paveikslų ciklo?

Didžiųjų menininkų trauka pranoksta laiką, nes juose amžinųjų vertybių spindesys yra neblunkantis. Esu studijavus Van Gogo (Van Gogh) kūrybą, Sezano (Paul Cezanne), Mone (Claude Monet), Gogeno (Paul Gauguin) drobes, paskirdama joms nemažai savo lyrikos. Tai kaipgi galėjau pamiršti mūsų Čiurlionį? Šių visų genijų kūryba mane jaudino, įkvėpė, ir taip gimė poezija, atspindinti betarpišką ryšį su tapyba. Studijos ilgos ir smingančios ne tik į širdį, bet ir į kiekvieną nervą iki pat gelmių, o paskui žodžiai atėjo patys staiga, tarsi iš niekur...

Kodėl pasirinkote būtent šiuos du ciklus („Pasaulio sutvėrimas“ ir „Zodiakas“) savo eilėms?

Tuos du M. K. Č. paveikslų ciklus pirmiausiai spausdinimui pasirinkau, nes jie man pasirodė kertiniai – tai tarsi daina Žemei ir Žvaigždynams.

Per kiek laiko subrendo eilės knygelei?

Po kiekvienu mano eilėraščiu yra data, tai nesunku suskaičiuoti, kiek dienų rašiau šią poezijos knygelę, na, maždaug du mėnesius.

Pafantazuokime. Kaip atsakytumėte į kritikų žodį, jei kartais prikištų, kad panaudoti M. K. Čiurlionio paveikslus kaip iliustracijas – per drąsu?

Be abejo, kritikos gali būti įvairios, net ir tokios, kad eilių iliustracijoms panaudojau Čiurlionį. Ar tai ne per drąsu? Norėčiau patikslinti, kad šiuo atveju poezija yra tarsi paveikslo atspindys žodžiais mano širdyje – parodo, kokius jausmus man sukėlė tas ar kitas kūrinys. Tai kokia čia nuodėmė visa tai išreikšti poetine kalba?..

Ar ketinate parašyti eilių ir pagal kitus M. K. Čiurlionio paveikslus? O gal jau susikaupė eilės naujai knygai?

Pagal kitus Čiurlionio paveikslus eilės jau parašytos ir ne vienai knygelei, tačiau leidyba nemažai kainuoja... tai nemenkas stabdis naujos knygelės gimimui, tačiau tikiuosi įveikti sunkumus.

Kur bus galima įsigyti kartu su naująja knygele ir kitų Jūsų poezijos knygų „Žaibų akimirkoje“ (1994), „Pilnaties godos“ (1998)?

Mano poezijos knygeles bus galima įsigyti per interneto tinklą
http://www.amazon.com/s/ref=nb_sb_noss/182-2782054-9666469?url=search-alias%3Daps&field-keywords=Giedre+Milukaite

Pabaigai, pirmiausia, norėčiau paminėti ir pasidžiaugti, kad savo kūrybą leidžiate svetainėje „ŽaliaŽolė“, galima sakyti, nuo pat jos susikūrimo 2006 m. ir dar paklausti, ką Jums reiškia šis buvimas svetainėje. Ar tai turėjo įtakos kažkaip Jūsų kūrybai? Juk laikui bėgant, keičiasi požiūris, vertinimas. Ne išimtis ir kūrybiniame pasaulyje.

Taip, aš savo kūrybą leidžiu svetainėje „ ŽaliaŽolė'' beveik nuo jos susikūrimo, 2006-ųjų metų, ir joje publikuota jau virš tūkstančio niekur kitur nespausdintų mano eilėraščių. Tai liudija, jog man ši svetainė tikrai prie širdies. Gera jausti šalia kuriančiųjų poetinį alsavimą, jų kūrybinę ugnį. Čia yra daug talentingų autorių, čia kompetentingi moderatoriai kritikuoja, pataria, įvertina kūrybą. Tai labai padeda augti ir tobulėti.

Labai ačiū Jums už pokalbį. Tebūna dosnus atbundantis pavasaris Jūsų poetinėms vizijoms. Kuo geriausios sėkmės kūrybinėse erdvėse.
_________
Giedrę Milukaitę (giedrex26) kalbino Goda.