Rugsėjo 25 d. (ketvirtadienį) 18 val. Austrų literatūros skaitykloje (Trakų g. 10, II a.) pristatoma nauja Tado Žvirinskio poezijos knyga „Užrašai ant receptų".
Renginyje mintimis apie knygą dalinsis Dainius Vanagas ir leidėjas Gediminas Baranauskas.
Φαρμακσν ‒ senosios graikų kalbos žodis, reiškiantis ir vaistą, ir nuodą. „Poezija ‒ tai psichotropinis vaistas", ‒ teigia eilėraščių rinkinio „Užrašai ant receptų" autorius Tadas Žvirinskis. Ar reikia šiam vaistui recepto? Ar jį išrašyti turi pats autorius? Ir ar išvis reikia žmogui tapti pacientu, t. y. skaitytoju? Be abejo ‒ jei tik jis pasiryžęs rizikuoti ir akis į akį susitikti su šiame rinkinyje transformuota gyvenimo kasdienybe.
„Užrašai ant receptų" ‒ tai įdėmus ir pašaipus žvilgsnis į save: netobulą ir senstantį, šiek tiek pagiringą, gal todėl taip drąsiai maknojantį per istorijos įspaudais paženklintą Vilnių, vis pasikalbantį ne su kuprotais angelais, bet su amžininkų tekstais, ir žinantį, kad mirti geriausia vasarą, nes tada „žemė lengva ir gėlės pigios". Kuriantį ironiškas eiles, kurių skaitymo malonumas ne visada baigiasi orgazmu, nes kartais užtenka tik lengvo it voratinklis pojūčio, kad būta tos akimirkos, kai protas nuskaidrėja ir be psichotropinių vaistų.
Tadas Žvirinskis – poetas, prozininkas, vertėjas.Gimė 1969 m. gegužės 22 d. Vilniuje. 1987 m. baigė Vilniaus 12 vidurinę mokyklą. 1993 m. baigė Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakultetą, įgydamas vaistininko specialybę. 1987-1988 m. tarnavo sovietų kariuomenėje.
Kūryba publikuota „Keturiuose vėjuose", „Nemune", „Litetratūroje ir mene", „Metuose", „Duryse", „Naujojoje Romuvoje". 2013 m. Baltstogėje (Lenkija) dalyvavo tarptautinėje poezijos šventėje „Ogrody sztuki". Eilėraščių vertimai į anglų ir lenkų kalbas publikuoti almanachuose: „Lakeview International Journal of Literature and Arts" ir „Almanach prowincialny".
Išleido 5 poezijos knygas, 2 prozos ir išvertė iš anglų kalbos J.D.Morrison poemas „The Lords and the new Creatures".
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2014-11-15 23:23:50
Pirmąkart netyčia pastebėjau,
Kad į receptą posmus rašau.
Todėl ir išeina kampuoti, grubūs,
Lyg rašyti kalba jau numirusių.
Jei tai receptas, klausiu save,
Ar kam nors jis dar gali padėti?
Prirašytas, pasirašytas krauju,
Jei net kompensuojamas būtų.
Jame – nedidelė dozė teisybės,
Kuri turėtų tave nuraminti,
Gydomą mano brangiausią ligonį
Nuo ligos, pavadintos gyvenimu.
Kodėl bendravimą paverčiam ginču
Dėl kainos ir termino mirti ar sveikti?
Lyg recepte galėtų būti jausmai,
O posme – paslėptas noras gyventi.
Nors rašau aš eilėraštį būtent Tau,
Suvokiu, kad tai receptas man,
Ir už jį aš seniai ir brangiai sumokėjau,
Medice, cura te ipsum... kai dar nemokėjau...
2007-04-10 Baltas_Lapas
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-09-25 22:45:42
Be apibendrinimų – tiesiog pirmas iš rinkinio. Pastebėtas užsienio skaitytojų, išverstas į anglų ir lenkų kalbas, įtrauktas į literatūros almanachus.
Metamorfozės
Kai buvau mažas,
Manydavau, kad kupriai yra
Užsimaskavę angelai,
Nevykusiai slepiantys savo sparnus.
Kai buvau mažas,
Buvau nulipdęs sniego bobą,
Tokia gražią,
Kad net patyriau Pigmaliono meilę.
Kai buvau mažas,
Naivai pasitikėjau visu pasauliu,
Užtat jis negąsdindavo manęs
Nei tamsa, nei nežinomybe.
Kai buvau mažas,
Netikėjau Dievą,
O dabar nebežinau,
Ar suaugau, ar įtikėjau?
Toliau yra ir kitaip. P. Tadas dozuoja tiksliai, bet, kaip žinia, dozės toleruojamos labai individualiai. Todėl geriausia visada yra pavartoti ir galbūt sužinoti savo.
Kompleksiškai parekomenduota ir kito pavidalo psichotropinių. Bendravimas vyko natūraliai.