Rugpjūčio 22-ą dieną (ketvirtadienį) 17 val. Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje (Aleksoto g. 10-4, Kaunas)

Julijos Augustauskienės (Rudenė) knygos „Kai dienos pelynais kaišytos“ sutiktuvės.

Dalyvaus Šilainių dainų ansamblis „Slaunos (su škarpetkutėm)“.

Renginio vedėja — poetė Zenė Sadauskaitė.

Pradžiuginkite savo dalyvavimu!

___________

Knygos autorei Julijai Augustauskienei moderatorė siūlė pateikė keletą klausimų. Skelbiame interviu.

— Ar seniai pradėjote rašyti ir kokią vietą Jūsų gyvenime užima kūryba?

Pradėjau eiliuoti mokykliniais metais, mirus močiutei:

...Dar nebuvo pašalę

Ir diedukas dar ganė,

Kai namo baisią žinią

Parnešė tėvelis…

Vėliau, aplankius pirmai meilei, gėrėdamasi gamtos stebuklais, skaudžių gyvenimo peripetijų draskoma, ieškojau nusiraminimo eiliuodama. Studijų metais eiliuodavau vakarėlių programas, sveikinimus (kartais net paskaitų metu), darbe — per didžiuosius susirinkimus. Porą dešimtmečių buvau primiršusi šitą savo pomėgį.

Nesitikėjau, kad, turėdama odos gaminių inžinierės-technologės specialybę, taip susidomėsiu poezija. Dabar be jos negaliu apseiti: skaitau, rašau... Rašau, pagauta  nuotaikos.

— Ar daug dėmesio skiriate teksto formai ir raiškai?

Blaškausi dėl turinio ir formos. Ieškau savojo „aš“. Džiaugiuosi galėdama skaityti literatūrinėse svetainėse ir jose pati skelbti kūrybą. Labai vertinu kolegų pastabas, tiek teigiamas, tiek kritiškas. Taip surandu bendraminčių.

— Pagrindiniai kūrybos motyvai ir kuo jie Jums reikšmingi?

Pagrindinis rašymo motyvas — jausmai. Jausmai ne tik mano, bet ir draugių, draugų išgyvenimai, gimtinės grožis, gailestis nykstantiems kaimams, lietuviškos kalbos menkinimas, tarmių nykimas — tai kas skaudina ir neramina.

— Ar rimuojate tekstus, ką manote apie klasikinės formos ir rimo tekstus?

Rimuoti stengiuosi, bet ne visada laikausi nustatytų taisyklių. Rimuotą kūrinį lengviau skaityti, bet reiškiant mintis griežtas rimavimas nebūtinas.

— Lietuvos ir užsienio poetai, kurie Jums artimiausi?



Mano mylimiausi poetai: Salomėja Nėris, Eduardas Mieželaitis, Gintaras Bleizgys, Vladas Vaitkevičius. O kiek daug Žaliažolė.lt autorių! Lyriškasis Kaip lietus, Skroblas, Laumele ir kt.

— Mėgstamiausia knyga ir kuo ji Jus patraukė?



R. Granausko „Gyvenimas po klevu“, V. Jasukaitytės „Po mūsų nebebus mūsų“ ir daug daug kitų. Visad svarbu žmonių santykiai ir neatsiejamas gamtos grožis.

— Sakoma, kad itin svarbus yra kūrėjo ir kūrinio santykis, kaip vertinate savo kūrybą?

Manyčiau, kad santykis tarp kūrėjo ir kūrinio yra tiesioginis. Jis atskleidžia autoriaus asmenybę, charakterį, požiūrį į daugialypį gyvenimą. Įdomiau, kai kūrybą vertina kiti, ne pats autorius.