O ką daryti betarmiams( negražiai skamba, bet , deja, taip yra). Dalyvauti labai noriu, nes Donelaitis ir Putinas mano mėgstamiausi.

Trys viename... ir dar tarmiškai!

Iššūkis, sakyčiau, nemenkas.

Kodėl gi nepabandžius?

Nemanau, kad M. Putinas geriausias adresatas tarmiškai kūrybai. Greičiau vienas iš sudėtingiausių atvejų :) . Todėl ir įdomu.

Labai įdomus Putino kūrybos ir tarmiškumo santykis. Iš pirmo žvilgsnio nėra ir negali būti. Ar tikrai? Negi tarmiškumas lygus primityvumui, kaimiškai raiškai? Tai ne vien paviršutinė raiška, bet ir mąstymo, kalbos tėkmės dalykai.

Jei tarmiškai neverta, gal ir lietuviškai nebeverta, nes manyčiau, kad tai asmenybė "bylojanti" ne tik "visai tautai", bet gerokai plačiau. Ypatingai talentingo rašytojo didelė bėda gimti mažoje tautoje (nepamenu pažodžiui ir kieno tai mintis). Tarmė, kaip ir kalba - ką sudėsi, tą turėsi...

Gal tarmiškumas pateisinamas devizu. Aš nei vergas, nei karalius - tik žmogus.

Visiškai sutinku su bitežole, jei nebūtų tai Putinas, o Žemaitė(žemaičiams), tai kita rukunda, o ir rašyt nežinančiam kaip perskaityt tarmiškai - sunku.

Man atrodo, kad V. M -Putinas niekaip nesiderina su tarmišku jam rašomu laišku, tiesiog jis per daug intelektuali ir visai tautai bylojanti asmenybė. Aš jau parašiau eilėraštėlį bendrine kalba ir išsiunčiau. Jei netiks, palaužysiu ir aš sau galvą, gal dar ką nors sumanysiu. Parašytą eilėraštuką galėčiau perdirbti ir ant savo tarmės kurpalio, tik nežinau, ar to reikia. Kam Putino kūrybos šviesoje griauti Babelio bokštą?

bandysiu. Vienas mano mylimiausių iš lietuvių.