← Atgal
Nuomonė iš šalies
Moderatoriai iš pirmąją spalio savaitę svetainėje skelbtų kūrinių atrinko septynis geriausiuosius. Kūrinius paprašėme pakomentuoti Žiemgalį.
1. Liepsnelė - „Man skirtas“
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64822/
Eilėraščio pradžioje autorė priekaištauja savo Angelui „...kad kryžių jau nulipdei/dar negimusiai mano sielai...“, nes ji kryžių supranta kaip negandos ženklą, kaip stabdį į gėrį, kad jos Angelas neapsaugojo nuo „judo taurės“. Trečiame posmelyje galima pagalvoti, kad autorė šaiposi iš savo Angelo, kad „... pakilti gali tik tavo belyčiai sparnai...“ Tikriausiai autorė, sprendžiant pagal eilėraštį, yra jauna ir į Aukštesnių Jėgų egzistavimą žiūri šiek tiek lengvabūdiškai, tačiau rimuoja gerai.
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64822/
Eilėraščio pradžioje autorė priekaištauja savo Angelui „...kad kryžių jau nulipdei/dar negimusiai mano sielai...“, nes ji kryžių supranta kaip negandos ženklą, kaip stabdį į gėrį, kad jos Angelas neapsaugojo nuo „judo taurės“. Trečiame posmelyje galima pagalvoti, kad autorė šaiposi iš savo Angelo, kad „... pakilti gali tik tavo belyčiai sparnai...“ Tikriausiai autorė, sprendžiant pagal eilėraštį, yra jauna ir į Aukštesnių Jėgų egzistavimą žiūri šiek tiek lengvabūdiškai, tačiau rimuoja gerai.
2. ta_pati - „Iš atleidimų“
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64841/
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64841/
Šis eilėraštis keliasluosknis, kalba vaizdinga. Autorė žaismingai perteikia dviejų žmonių santykius ir ilgisi artumos, mintimis norėdama paskubinti įvykius „... šitaip tyliai aš pradedu pulti / tavo armiją, pilį ir sostą...“. Eilėraštis tikrai vertas dėmesio.
3. Iglė – „Išeinančių neteisia“
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64849/
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64849/
Eilėraščio pavadinimas neatitinka turinio, nes neaišku, kas ir kur turi išeiti: pirmose frazėse galima įžvelgti savižudybę, tačiau viltis ir meilės laukimas, jaučiamas viso eilėraščio kontekste, baigiasi tikėjimu: „... o aš tikiu / kad tavo rankos / nepaleisiu“.
4. Jūros dukra - „Artuma“
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64894/
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64894/
Meilė šiame eilėraštyje šviesi ir pakylėta, ją nejučia apgaubia paslaptis „... tu taip arti, / kaip neatėjęs vakaras...“, gražių susitikimo akimirkų fiksavimas. Pabrėžtina — autorės sugebėjimas nuosekliai užbaigti mintį eilėraščio pabaigoje „... o pamiškės svajingos laumės / už mudviejų šešėlio slepiasi...“ Ši autorė puikiai sugeba valdyti žodį.
5. Medis - „ruduo alsuoja veidu“
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64904/
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64904/
Autorius grįžta į savo vaikystę, tačiau jo jau niekas nepasitinka, jis nesulaukia „vabaliukų krebždesio po stalu“, supranta, kad „kažkas nebeateis, nebesugrįš, neapsikabins“... Išryškėja gana trapi rudenėjančios gamtos pajauta: „užmiega garsai ir gilūs atodūsiai upės vagos senduobėje...“, išsprūdo iš po kojų vėjo suneštas lapų apklotas“.
Pastabėlė: prisiglaudžiau prie laukinių durų staktos – durys yra laukujos, o laukiniai gali būti gyvūnai, augalai.
6. Tikras Dearnis - „Mažasis gidas“
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64896/
Taip ir įsivaizduoju tą naktį „...Virš įmigusios vakarės salos...“, jeigu toje vietovėje neteko būti, po tą salą norisi pakeliauti su autoriumi. Spalvų žaismas pagyvina perteikiamą vaizdą. Nepaprastos emocijos išryškėja vaizduojant jūreivių belaukiančius uostus. O „... Auštant grįš paskutiniai jūreiviai. Iš Utsiros.“... Ir skaitytojas stengsis būti jų tarpe.
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64896/
Taip ir įsivaizduoju tą naktį „...Virš įmigusios vakarės salos...“, jeigu toje vietovėje neteko būti, po tą salą norisi pakeliauti su autoriumi. Spalvų žaismas pagyvina perteikiamą vaizdą. Nepaprastos emocijos išryškėja vaizduojant jūreivių belaukiančius uostus. O „... Auštant grįš paskutiniai jūreiviai. Iš Utsiros.“... Ir skaitytojas stengsis būti jų tarpe.
7. Laukinė Obelis – „Debesų valdovė (3)“
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64852/
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/64852/
Akivaizdus pavyzdys, kaip šeimos narių ruošimasis kelionei gali tapti sudominančia pasakojimo šerdimi. Suaugusiųjų ir vaikų požiūris kardinaliai skiriasi, ir autoriui puikiai pasiseka tai atskleisti. Tėčio draudimas Majai vežtis akmenukus, o broliui Gvidui – meškerės nustebina mergaitę ir sukelia jai netikėtą nuostabą: „...Tik pamanyk – Italija! Kas ten per šalis: nėra nei debesų, nei lietaus. Reiškia, ten nėra ir vaivorykščių. Tik kalnai ir daug saulių“.
Pagarbiai —
Žiemgalis
Žiemgalis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2012-10-20 22:02:03
Nustebau išvydęs savo rašliavą garbingų autorių kūrinių būryje. Kiti apžvalgoje paminėti kūriniai iš tiesų yra įdomūs ir verti ne vieno teigiamo pastebėjimo.
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2012-10-20 21:42:01
Pritarčiau tiems, kurie rašė apie komentavimo/kritikavimo profesionalumo lygį. Nekas, išties, nekas :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-10-17 23:19:58
Komentavimas yra žemiau kritikos. Ten, kur nėra rimo - jis matomas, hm, gal aš jau eilėdaroje nieko neišmanau... Šiaip tai pritariu Pelkei - jei jau kviečiat kažką /panarstymui/, tai bent jau labiau profesionalesnius kritikus. Tai tokia mano nuomonė.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-17 22:49:22
Stebina ...
Niekada nesureikšminau nei savęs, nei savo kūrybos. Kažkodėl mažiausiai norisi kažką tai pasiaiškinti, komentuoti, ginčytis, gal tik nuoširdžiai padėkoti lankantiems ir skaitantiems mano kūrybą.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2012-10-16 09:53:45
Liepsnelė, viena iš stipresnių šios svetainės poetų, linkteliu už nepriekaištingą žodžio virsmą į vaizdinį.
Metaforinė kalba nėra ,,užgriozdinta''modernizmais kurie dažnai skurdina pačią mintį. Ieška transformuojasi gan subtilei, eilėraštyje galima įžvelgti žmogaus kūnišką prigimtį su pasaulio kūrinyjos prigimtimi iš Dieviško prado...Kodėl Dieviško? Angelai apsupa gimusį, lydi per gyvenimą, tačiau molio variacija subtilei perteikta kaip kryžiaus jau uždėto negimusei sielai...ir tos molio vaikštynės...sunkios lyg tas žmogaus tvėrimas iš molio... teisinga mintis, juk pakilti gali tik angelai, jie belyčiai...
Linkteliu Autorei, pritariu Pelkei, tikrai komentaras tik dėl komentaro :). Kitų darbų neskaičiau kaip komentavo ir aptarė, tačiau manau tai bus tik atmestinis, komentas, dėl komento, įžeisti tikrai nenorėjau, tačiau tai mano nuomonė ir tiek...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-10-11 20:23:43
Dėkui už pastebėjimą, mat žiemgalos krašte kalba taip kaip aš išdėsčiau, dėkui, žinosiu ateityje :)
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2012-10-11 15:10:17
Atleiskit už kategoriškumą, bet šįkart komentavimas ir kritika - nesvarūs. Priminė mokyklinio lygio interpretaciją, tokias rašėm visi. "Tikriausiai autorė, sprendžiant pagal eilėraštį, yra jauna ir į Aukštesnių Jėgų egzistavimą žiūri šiek tiek lengvabūdiškai, tačiau rimuoja gerai." - na pradžiai, apie autorės požiūrį į "Aukštesnes Jėgas" pasisakyta labai subjektyviai, "tačiau rimuoja gerai." - gerai, Jūsų manymu ar pagal kažkokias bendras taisykles (pvz.; mano nuomonė kitokia)? ir tt. ir tt. O gal užmanymas komentaro iš šalies toks ir yra, kad jis tiesiog iš šalies ir nieko daugiau?