Moderatoriai atrinko geriausius gegužės 21-28 laikotarpio kūrinius. Paprašėme juos pakomentuoti Selenės žvaigždę.
Pastabos
Moteriškai sentimentalu, su pretenzija į meną ir aliuzija į Bibliją. Lėkštoka individualios formos tradicinei temai, tačiau kiek perlenkta lazda. Žodžiu, įmantrumas gadina skaitymo malonumą.
Supratau, kad nieko nesuprantu... Istorija visais laikais reikalavo aukų ir paminklų, tik kaip srūvančiais prie Baikalo tarpsniais nusakyti esmę ir rasti prasmę patenkintoj ir drovioj atminty? Rimti faktai įvelkami į gana kičinį drabužį. Minkštosios vaikų rankutės griebia už širdies ribotam skaitytojų ratui. Jei jau kvapas, tai visas.
Mintis įmanoma, turint omeny, kad autorei viskas prieš akis, tačiau vien jos neužtenka, kad kūrinys nuskambėtų kaip pasakoje-ne-pasakoje minimas pianinas. Tai labiau panašu į mokyklinį rašinį. Džiugina faktas, kad autorė, matyt, skaito klasiką (ar žodžių junginio struktūra mergina septyniolikos metų nieko jums neprimena?), bet nedžiugina kalbinė raiška. Ir baigiamoji dalis — tiesiog vegetavimas — labiau tinka paaugliškam dienoraščiui ir.. linkiu Pienių Bitei kruopštaus darbo renkant kūrybinį medų.
Pastabos
Brandaus žmogaus brandžios įžvalgos. Nėra atstumų, nė menkiausio nuošimčio; o aš sergu. Tai raukšlėmis, tai viršsvoriu; aušta pusryčiai ir Baltija šiek tiek per greit, kad apmaudo nerytume... etc. — gyvenimo ir kūrybinės patirties metaforos. Eilėraščio ir gyvenimo ritmas, mano manymu, darnus. Pabaiga kuria laiško įspūdį. Maloniai skaitomo laiško įspūdį.
Žodžių gausa primena pievą, kurioje labai sunku susigaudyti, koks augalas ir kur auga. Visuma žavi, bet mintį sunku susekti. Skirta relaksacijai ir meditacijai, tik ne interpretacijai. Rimas užliūliuoja budrumą, tačiau kai kam to pakaks. Daugiau optimizmo autorei.
Pastabos
Šių kuklių pastabų generatorė užstrigo ties žodžiu klounas, o vėliau įsipainiojo ir į minčių „sekciją“. Kam istorijos herojus taip vargsta? Ne tik piešdamas lapės uodegą, bet ir kurpdamas pačią istoriją. Solidu išmanyti literatūrinį kontekstą, tačiau Bulgakovo Begemotas truputį per silpnas, kad reabilituotų kūrinį ir suteiktų meniškumo. Numanau, kad tikėtasi sprogimo, bet buvo tik lengvas pliaukšt.
Pastabos
Grakštus ir lengvas nėrinys. Apie tą patį, o kitaip. Nėra pradžios ir pabaigos, yra šviesi tąsa. Dar kartą tenka konstatuoti, kad genialūs tik paprasti dalykai. Dangaus stiklas trapus, bet lyrinė herojė (ir autorė?) stipri. Ir turinti dovaną.
Pagarbiai —
Selenės žvaigždė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-26 01:57:28
Kadangi anksčiau buvau „suspenduotas“ :) ir neturėjau galimybės pareikšti savo nuomonės, tai pasakysiu ją dabar. Komentatorei iki kai kurių eilėraščių pačiai dar priaugti reikėtų. Ypač, kas liečia Pelkės kūrybą ir netgi šį konkretų eilėraštį. Skaičiau kritikės darbus. Man asmeniškai tai tikrai nepadarė įspūdžio. Todėl ir komentavimas jos toks - skirtinga išraiška, skirtingi požiūriai, nuomonė labai subjektyvi. Pasikartosiu - Pelkė, Iglė rašo geriau nei ta, kuri čia pakviesta komentuoti. Juokinga...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-04 18:09:35
Labai ačiū! Nustebau! Pasitaikė - kaip aklai vištai grūdas. Kada ir pati imu suvokti, jog kantriai keliauju į priekį, norėdama išsaugoti tą mažutę trapią dovanėlę, o nuolatinės ieškonės lengvų kelių nepasiūlo. Ačiū visiems, nes čia gera mokykla.
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2012-06-04 15:51:15
Dėkoju. Stengiuosi tobulėti kiekvieną dieną, o dėl to junginio... Nė nežinau, neprisimenu. Skaitau daug klasikos, juk ir mokyklinė literatūra to reikalauja, bet kopijuoti... Ne, tikrai niekada :)