Šis konkursas man — pirmas. Jis tarsi savotiška kelionė. Dviem prasmėm. Galėjau „apžiūrėti“ gana neseną praeitį. Mokyklos suolą palikau neseniai, tad Jūsų kūryba dar artima; vietomis mintys sutapdavo su aptiktomis tekstuose. Kita vertus — buvau tik stebėtoja. Galutinis taškas, į kurį buvau atvesta konkurso — tarsi kalnas, ant kurio palypėjus, galėjau pamatyti daugiau, nei įprasta, nei buvo duota anksčiau.

Kitas maloniai nustebinęs dalykas — kai kurių dalyvių brandumas. Pamenu, perskaičius kai kuriuos darbus, buvau apstulbusi; tekstai nepasirodė „moksleiviški“. Konkurso pradžioje netgi tikėjausi sulaukti pakankamai neoriginalių, sentimentalokų kūrinių. Kartais verta tikėtis blogiausio — vėliau gali tekti patirti dvigubai džiaugsmo.



Vertinimo komisijos sprendimas:



III vieta

Pienių Bitė - „Kelionė“     



II vieta

Liepa bangele - „Pažadėtosios Žemės beieškant“    



I vieta

nevergė - „Vyšnių traukinys“

Sveikiname konkurso prizininkes!



Komisijos pirmininkės poetės Dalios Kudžmaitės-Balsienės pastebėjimai



1. Justinas - „Keliaut“   

Nėra aiškios minties, viskas kažkaip padrika, blankios išraiškos priemonės.



2. kunigaikštis - „Kiekviena kelionė žavi“ 

Kūrinys maloniai nuteikia savo išraiškingumu, šviesia laiko tėkme, norisi kartu keliauti su autoriumi, lauki, kas įvyks toliau, kur atsidurs herojus, imponuoja minties lengvumas ir žaismingumas, giedra, jaunatviška nuotaika.



3. Pienių Bitė - „Per kiek laiko rožinis dramblys nuskris iš Antarktidos į kairę?“     

Trūksta gyvumo, kūrinėlis truputį „drambliavotas“, sunku sekti kelionės liniją. Primena D. Bisetą, ir pati mintis nelabai originali. Nemaža esame skaitę apie skraidančius dramblius...



4. Pienių Bitė - „Kelionė pas Aldulį“

Jautrus, šiltas kūrinėlis, pripildytas meilės, tikėjimo, šviesių prisiminimų. Gal kiek per daug pasakojimo, o mažoka veiksmo. Gal per ryškiai viskas idealizuota.



5. nevergė - „Vyšnių traukinys“     

Kūrinys jaudinantis, tiesiog prilygsta garsių rašytojų prozai. Puikiai išvesta gyvenimo ir kelionės paralelė. Žavi herojės stiprybė, nuoširdumas, stiprus noras gyventi. Šis kūrinėlis, manau, vienas stipriausių kūrinių jaunųjų autorių konkurse. 



6. Pienių Bitė - „Kelionė“     

Kūrinys originalus. Jame savitomis meninės išraiškos priemonėmis atskleista žmogaus tvirtybė. Malonu, kad nepasiduota sentimentalioms nuotaikoms, viskas gyva, tikroviška, įvilkta į trapios tikrovės rūbą. Puikiai sumanyta kūrinį suskirstyti į atskirus fragmentus, kurie papildo vienas kitą. Įdomiai iš šių fragmentų pirmųjų raidžių sudedamas žodis „kelionė“, atspindintis sudėtingą laiko tėkmę. Šaunuolė, Pievų Bite, Jūs turite talentą ir didelį norą kurti. 



7. Pienių Bitė - „Vienintelė kryptis“  

Tenka pripažinti, jog poezija – silpnesnioji autorės kūrybos pusė. Eilėraštis, išskyrus keletą prasmingesnių eilučių, nepalieka įspūdžio, nesujaudina. Juk keliauti viena kryptimi negrįžtant yra sunku ir baugu, o šių emocijų eilėraštis anaiptol neatskleidžia.



8. Liepa bangele - „Pažadėtosios Žemės beieškant“     

Daug įmantrios kalbėsenos, bet eilėraštyje yra keletas vaizdingų, nesumeluotų eilučių. Mano manymu, kai kur trūksta logikos, įtikinančios dvasios. Gražu, kad jaunas žmogus rašo tokiomis temomis.



9. Kažkaip - „Upė“     

O vis dėlto eilėraštis traukia. Jis skambus, išraiškingas, atspindintis jauno žmogaus išgyvenimus. Prisiliečiama ir prie gyvybės, ir prie mirties. Pats eilėraščio herojus – dvasiškai skaidrus ir nesuteptas gyvenimo purvo.



10.  kunigaikštis - „Paslaptingas keliautojas“ 

Autentiška, gražu, daug meilės žmogui, gamtai, visam pasauliui. Paprasta ir kartu išraiškinga.



11.  Liepa bangele - „Drugelių metafizika ir skaisčiai mėlyna nuojauta“     

Kūrinėlis gal kiek ištęstas ir gal ne visai į temą. Tačiau imponuoja gamtos grožio ir laiko tėkmės pajautimas. Meninės raiškos priemonės taip pat palieka gerą įspūdį.



12. Pienių Bitė - „Kaskart ir kasnakt“     

Kraujo, sopulių, mirties padauginta, nes pasaulyje viskas vyksta ratu: mirtį atsveria gimimas... Lyrinis subjektas aplinką mato pro juodus akinius, todėl trūksta įtaigos.



13.  Pienių Bitė - „Prisikėlė širdy“ 

Blankokas pasakojimas apie prisikėlusį Kristų. Trūksta savitų minčių, savito mąstymo, savo pačios išgyvenimų.



14.  Liepa bangele - „Tik dar vienas atsisveikinimas“ 

Kūrinėlyje jaučiamas raiškus vidinis balsas, autorė atspindi kelionę kaip savasties ieškojimą, savojo pasaulio pažinimą.



15.  Liepa bangele - „Ilgesys, linguojantis žaliomis sėdynėmis“  

Patraukia nebūtos paslapties, stebuklo laukimas, žavi pavaizduotas nakties pasaulis, iš tamsos gelmių išnirę pasakų elementai. Ta kelionė – neįprasta, viliojanti ir bauginanti...



16.  naktimi užklok - „Po ilgo laukimo, išvykstant.“ 

Gera pati išgyventų jausmų lagamino idėja. Lagaminas vis pilnėja ir herojei lieka vaikystės prisiminimų ieškoti jo dugne. Kažkuo šis kūrinys man primena Šatrijos Raganos „Sename dvare“. Visa tai, ką autorė pasakoja, jau kažkur girdėta, lyg verstum 19 amžiaus romano puslapius. Kažkaip norėjosi pabūti nūdienos išgyvenimuose, pajausti jaunatvišką aistrą, veržlumą. Nemažai gramatinių ir stiliaus klaidų.



Vertinimo komisijos narys Piligrimas:



Gaila, jog nebuvo daugiau dalyvaujančių moksleivių ir neatsirado progos plačiau pažiūrėti, kas rūpi jaunesniems žmonėms, su kuo jie bando sieti konkurse pasufleruotą tematiką. Nors ir nedaug dalyvių, tačiau net ir tie keli autoriai sugebėjo ganėtinai įvairiai pasinaudoti pagrindine konkurso gaire („kelione“) ir skaitytoją pavedžioti įvairiais keliais. Daugeliui autorių šiek tiek bendresnis buvo prozos kelias, o tai mane savotiškai nustebino, nes tikėjausi, jog didžioji dalis rinksis poeziją (stereotipiškai maniau, kad būtent nuo poezijos dažniausiai ir prasideda moksleivių kelionė po kūrybą). 

Vertinant tekstus ganėtinai greitai išryškėjo aiškesni favoritai (mano požiūriu). Ypač išsiskyrė Nevergės tekstas „Vyšnių traukinys“, kuris mane visų pirma patraukė gerai suvaldyta ir pakankamai švaria teksto raiška (kalba), kuri nebuvo sausa ir pasižymėjo vaizdingumu. Čia vaizdą kūrė netik išsakyti žodžiai, bet ir „tarp eilučių“ atsirandančios potekstės – „Aš išsirenku gražiausią iš savo krūvelės ir, spustelėjusi, perskiriu į dvi dalis. / Ant kauliuko juda kirmėlė.“ Skaitant jaučiasi, jog autorė gerai įvaldžiusi kalbą ir turi nemažai kūrybinio potencialo.

Kitų autorių tekstuose taip pat buvo įdomių minčių, idėjų, tačiau daugelyje pasigedau būtent to susigyvenimo“ su kalba — kai kur trūko vaizdingumo ir kalba buvo sausa, kai kur viskas atrodė ganėtinai perspausta ir tarsi pilstoma iš tuščio į kiaurą, o kitur tiesiog pritrūko atidumo ir tuo pačiu buvo privelta nemažai klaidų. Tai nėra nepagydomos ligos ir įdėjus šiek tiek daugiau pastangų bei laiko iš jų galima išaugti.



Vertinimo komisijos narė Vaiva:



Manyčiau, kad konkursas sulaukė nemenko pasisekimo, jauni žmonės sugebėjo kūrybingai, netgi labai laisvai pasižiūrėti į temą. Pirmieji tekstai turėjo daugiau tiesiogiai parodomų sąsajų su pateikiama tema, paskutinieji — labiau interpretaciniame lygmenyje. 

Dažnai yra girdėti, kad dauguma rašo poeziją ir ypač trūksta stiprių jaunosios kartos prozininkų. Šis konkursas parodė visai priešingus rezultatus, nes sulaukėme tik keleto poetinių tekstų, be to, prozos kūriniai buvo kur kas ryškesni. 

Nustebino kai kurių dalyvių aktyvumas, nes dažnokai tekdavo vertinti net po kelis iš eilės to paties autoriaus pateiktus kūrinius. Tai yra džiuginantis faktas, nes rodo žmogaus produktyvumą ir įdedamas kasdienes pastangas, kurios tikrai padeda jam tobulėti, ieškoti. 

Belieka laukti daugiau tokių konkursų, nes tai yra puiki proga jauniems, talentingiems žmonėms būti pastebėtiems bei ieškoti savęs įvairiose temose ir formose. Buvo malonu būti komisijos nare ir stebėti šį žavų procesą.