Nurimo poezijos konkurso jūra. „Tinklai“ sugavo 31 autorių ir 53 kūrinius.

Didžiausiais poezijos laimikiais pripažinti šie kūriniai:



„Užslėptos gaudyklės“ siule – 41 balas;

„In vitro. In vivo“ paguodos giesmė – 38 balai;

„Gal“ Medis – 36 balai;

„Ten, kur tu“ rimipimi – 35 balai;

„Delčia“ eglute 7 – 35 balai;

„Nesulaikomas“ Kaukas – 35 balai.

Vertinimo komisijos sprendimas:

I vieta:

„Užslėptos gaudyklės“ siule – prizas: megztas šalikas;

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/58882/

II vieta:

„In vitro. In vivo“ paguodos giesmė – prizas: CD „Dainuoja Kukumbalis“.

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/59108/

III vieta:

„Gal“ Medis – prizas: metinė žurnalo „Žūklė“ prenumerata.

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/58939/

Vertinimo komisijos pastebėjimai:

Vertinimo komisijos pirmininkas rašytojas Donaldas Kajokas:

Dar prieš dvidešimtmetį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje egzistavo tokios Jaunųjų rašytojų sekcijos, kur burdavosi jauni ir nelabai jauni pradedantieji literatai. Po kiek laiko tos bendrijos nunyko, o kai kurių rašto žmonių bandymai jas atgaivinti buvo nesėkmingi. Tik vėliau supratau, kodėl tos pastangos buvo bevaisės – rašantieji susibūrė lit. pakraipos internetinėse svetainėse.

Kodėl tai prisiminiau? Ogi todėl, kad perskaičiau didoką pluoštą „žaliažolė.lt“ organizuoto konkurso eilėraščių. Buvo iš tiesų įdomu pažiūrėti, apie ką ir kaip rašo žmonės, kurių dalis, jei būtų gimę kur kas anksčiau, neabejoju, gana aktyviai dalyvautų mano minėtų Jaunųjų rašytojų sekcijų veikloje.

Konkursui pasiūlyti eilėraščiai man sukėlė dvilypį įspūdį. Žiūrint iš klubinės veiklos pozicijų – viskas labai šaunu: į internetinę bendriją susibūrė panašių pomėgių žmonės, dažnai net neturintys didesnių kūrybinių ambicijų, jie tiesiog dalijasi savo laisvalaikio kūrinėliais, komentuoja, vertina vieni kitus, pasidžiaugia, pakritikuoja. Tai puikus hobis. Todėl gal ir nekeista, kad manęs vis neapleido mintis, jog šios pastangos truputį primena posakį – aklas aklą veda. Manau, tie, kurie pasirinks literatūrą, žodinę kūrybą kaip esminę savo gyvenimo liniją, ilgai šiuose lit. svetainių žaidimuose neužsibus. Anksčiau ar vėliau jiems prireiks ir rimtesnių patarimų, o juos gali duoti tik profesionalus literatas. Beje, ne bet koks, o tik tas, kurio kūryba pasitikima. Vos keli asmeniniai susitikimai su tokiu poetu, kurio nuomonė tau svarbi, individualūs jo patarimai gabiam žmogui gali duoti daugiau naudos nei pusšimtis internetinės svetainės bičiulių bei komentuotojų.

Dabar apie patį konkursą. Viskas čia gerai, komisija, manau, atsakingai ir teisingai išrinko nugalėtojus, kurie savo kūrinėliuose pademonstravo ir išskirtinumą (formos ir turinio), ir žodyno turtingumą, ir pataikė į temos dešimtuką, bet... Štai tasai „bet“ panašiuose konkursuose mane labiausiai ir neramina. Neabejoju, kad rasčiau ne vieną tikrai talentingą įvairių epochų poetų eilėraštį, kurie irgi atitiktų temą, tačiau šiame konkurse beveik neturėtų galimybių laimėti, nes jų forma, o, tiesą sakant, ir turinys būtų bemaž neišsiskiriantys, t. y. gana „tradiciški“, be ypatingų novacijų (pvz., A. Achmatova, J. Strielkūnas etc.), arba žodynas, švelniai tariant, būtų skurdokas (pvz., G. Dabrišius). Ir vis dėlto jų eilėraščiai alsuoja, yra sklidini jėgos ir gyvybės, turintys savybę gyventi ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį. Taigi visi formos išskirtinumai, žodyno turtingumas, ta ar kita tema, tėra eilėraščio sudedamosios dalys, nebūtinai netgi pačios svarbiausios. Konkretaus talento prigimtis pasirenka tai, kas jai svarbiausia.

Dar apie formos išskirtinumą... Daugelis konkurso dalyvių formos išskirtinumą, regis, suprato tiktai kaip išorinę eilėraščio grafiką (o ir tą dažniausiai patikėjo vien kompiuteriui, jo galimybėms), tarsi po ja bandytų paslėpti kaži kokį eilėraščio, kaip visumos, neįgalimą.

O pabaigai – tikrai džiaugiuosi į šioje svetainėje susibūrusių žmonių aktyvumu, jų klubine bendryste, nuoširdžiai sveikinu konkurso nugalėtojus, o pasukusiems profesionalios literatūros keliu linkiu dar rimčiau gilintis į eilėraščio paslaptis, kurios, jei rimtai palinksime Jos Didenybės Poezijos pusėn, iš tiesų yra ne tik nuostabios, kerinčios, bet ir niekados neišsemiamos.

Vertinimo komisijos narys Barabas:

Pirma pakalbėsiu apie gerus dalykus – tai vienas iš nedaugelio konkursų, kuris sulaukė tiek daug kūrinių ir autorių. Tas džiugina. Džiugina ir tai, kad išdrįso dalyvauti ir tie, kurie skeptiškai žiūrėjo į pačią konkurso temą.

 Vis tik liūdnų dalykų daugiau. Visų pirma – didžioji dalis dalyvavusių konkurse neįsigilino į konkurso temą ir pobūdį. Juk tai turėjo būti eksperimentas. Eksperimentas tiek formos, tiek minties. Tačiau didžioji dalis rašiusių pasirinko eksperimentuoti su forma, minties eksperimentą palikę nuošalėje. Tas liūdina. Taip pat pasigedau bandymų sulipdyti dvi skirtingas sritis, tarkim, nuotrauką su žodžiu arba garsą su piešiniu bei panašių dalykų. Juk buvo galima įdėti nuorodą į kažkokį autoriaus fotošopu sukurtą darbą. Pasigedau originalių įdėjų, drąsos ir išradingumo.

Sveikinu visus, kurie dalyvavo ir pabandė save pamatyti kitoje šviesoje. Linkiu ir toliau plėsti savo žvilgsnį į pasaulį, į kitus, į save. Neriboti savo akipločio. Sėkmės ir gerų įdėjų.

_____ 

Dėkojame visiems autoriams, konkurso rėmėjams – svetainės autoriams: Ramunei Vakarei, Kaukui, Kaip lietus, vertinimo komisijos nariams – rašytojui Donaldui Kajokui, Gražinai Garliauskienei, Barabui.

Poezijos konkurso „Tinklai“ kūriniai:

http://zaliazole.lt/categories/catid/198/parentcatid/198/

Konkurso koordinatorė vario blyksnė