Žemuogių dingimo istorijų pabaiga konkurso vertintojus įkvėpė žemuogiauti. Ir ką jūs manote? Apsalo širdys, žemuogėlės ėmė šokinėti akyse, bet... spėjome visas žemuoges suskaičiuoti ir sutartu laiku skelbiame vertinimo komisijos sprendimą:

I vieta

  Mamutai  „Širdies peliukai“

prizas:  antano vėjyje  

nukalta metalinė žemuogė.

 II vieta

skaimik „Raganaitės suknelė“ 

prizas:   nebeieškau

numegztos riešines.

III vieta

Fillete   „Kudulių išdaigos“ 

prizas:  Ramunės Vakarės

pagaminta adatinė „Mandala“.

 Vertinimo komisijos pirmininko Aurimo Novikovo ( Prozaiko ) žodis:



ŽaliaŽolė.lt visuomet bei kaskart iš naujo gali pasigirti rengiamais subtiliais įvairių tematikų bei skirtingų siekių konkursais ir kūrybiniais žaidimais. Šįsyk susidūrėme su iš pažiūros paprasta idėja – rengti, stebėti, kaip vyksta konkursas, kurio tekstai skirti mūsų jauniesiems skaitytojams. Tačiau ar taip paprasta įtikti tam, kas smalsiu žvilgsniu dar tik pradeda pažinti visus supantį pasaulį?

ŽaliaŽolė.lt moderatorių bei vertintojų komanda nuoširdžiai dėkoja visiems, kas rašė, skaitė, vertino ar tiesiog siekė, jog idėja rašyti vaikams sužydėtų pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Taip pat nepamirštame padėkoti nebeieškau, antanui vėjyje bei Ramunei Vakarei – tiems, kurie sutiko šį konkursą paremti.

Nereikia būti išminčiumi, kad pamatytum, kokia literatūra supa ar bando supti jaunuosius skaitytojus. Dažniau pasirenkamas populiarusis požiūris į knygas, namuose vis dažniau atsiduria „Saulėlydžio“ sagos kūriniai, istorijos apie Harį Poterį, kur kas rečiau – tai, su kuo užaugo vyresnioji karta, sugebėjusi atitrūkti nuo sovietų priespaudos bei paruošti jaunosioms kartoms laisvą dirva gyventi, – Astrid Lindgren, Pamela Travers, Žiulis Vernas ir kiti autoriai, išties pakeitę požiūrį į literatūrą vaikams. Visi paminėti puikiai žinomi dėl tokių kūrinių, kaip „Karlsonas, kuris gyvenas ant stogo“, „Merė Popins“, „20000 mylių po vandeniu“. Į kurį iš taikiklių taikė šio konkurso dalyviai – lengvąjį, koncentruotą beveik vien ties žmogaus poelgiais, požiūriu ar kiek sunkesnį, sekant vadinamąja „tikrąja literatūra vaikams“ – motyvuojančia, keičiančia jauno žmogaus gyvenimą?

Neabejojant galima pasakyti – šis konkursas vykęs. Vien dėl to, kad būta žmonių, sutikusių dalyvauti, vertinti dalyvių darbą. Visi šie – devyniolika žmonių, laisva valia sutikusių parašyti dvidešimt penkis konkursinius tekstus, bei aštuoni komisijos nariai, tokia pat laisva valia sutikę kuo objektyviau vertinti kiekvieną iš jų – aukojo savo laiką vardan šio konkurso sėkmės. Dabar tvirtai galime pasakyti, kad mums pavyko. Laikas ištiksėjo, balai susumuoti, belieka pasveikinti vieni kitus – juk svarbiausia ne tai, kad kažkas šį konkursą laimėjo, o tai, kad dar yra žmonių, kurie domisi tuo, ką skaito jaunieji.

Skaitytami bei vertindami kūrinius matėme tiek stipriųjų, tiek silpnųjų pusių. Kiek gaila dėl to, kad pateiktuose tekstuose būta gramatinių, elementarių skyrybos klaidelių. Rodos, paprasta gauti maksimalų balą už raštingumą, tačiau retas jį gavo. Tai verčia susimąstyti – kaltas neapsižiūrėjimas ar?.. Būta ir kitų silpnųjų pusių, kurias tiesiog privalu paminėti. Daugelis autorių lyg susitarę naudojo senus pasakų motyvus, patys negebėdami ar vengdami surasti šį tą naujo, originalaus. Gyvendami ieškome inovatyvumo, siekiame, kad savitas gyvenimo ritmas nevirstų rutina, tad rašant taip pat derėtų rasti kažką naujo. Žinoma, ši žinutė neskiriama visiems, būta tokių, kurie tikrai ne tik stengėsi rašyti, bet ir kurti, o tai tikrai džiugina. Žvelgiant giliau derėtų paminėti ir tai, kad, sakykim, „tradicinis šio konkurso autorius“ vengė aiškiau apibūdinti savo personažus – dažnai jie buvo tik suminimi, tačiau skaitytojas negavo progos jo visavertiškai suprasti. Šis konkursas – prozos žanro dalis, ne paslaptis, sakoma, kad prozoje geriau naudoti mažiau žodžių ir pasakyti daugiau nei tiesiog tuščiažodžiauti.

Labiausiai džiugino tie, kurie, spėju, rašydami visai nevaržė savęs. Tai jaučiama, pavyzdžiui, Fillete bei Mamutai tekstuose. Nenuostabu – jų išmonė, savitas požiūris į kūrinį nepabaidė vertintojų duoti kiek didesnių balų nei daugeliui kitų dalyvavusiųjų. Ypatingai džiugu dėl autorių, kurie nepatingėjo sukurti daugiau nei vieną tekstą. Spika pateikė visus penkis, Cherry bei skaimik – po du kūrinius. Nors dažnai ir kliudė sukurtas 400 žodžių limitas, tačiau buvo įdomu skaityti kiekvieną iš tekstų. Visgi manau, kad keturi šimtai – per mažai, kad tiek jaunas, tiek patyręs gautų progą visiškai suprasti kūrinį.

Jau pasibaigus konkursui vis dar galiu drąsiai sakyti, kad naujoji vaikų literatūra, vedama istorijų apie vampyrus, vilkolakius gal ir užgožė rinką, tačiau dar nespėjo įsilieti į žmonių širdis. Tai kiek ramina. Belieka tikėtis, nepamiršime to, kas brangu, saugosime turimą paveldą bei ir toliau stengsimės džiuginti jaunuosius skaitytojus panašios koncepcijos idėjomis.

Pernai metų pradžioje ŽaliaŽolė.lt taip pat vyko kiek panašus konkursas, tik labiau apibrėžtas – pasakų. Tikimės, kad ši grandinė nenutrūks, kad turėsime dar nemažai progų išgirsti apie kūrybingas sielas vienijančias idėjas.

Dėkojame visiems, kas bent trumpam čia užsuko, bei sveikiname nugalėtojus.