Basomis per trieilius

   Dabartiniame lietuviškos kultūros žodyne vartojamas japoniškas žodis haiku. Nors tai literatūrinis terminas, apibūdinantis trumpą, trijų eilučių, 17 skiemenų, eilėraštį, tačiau šį žanrą puikiai išnaudoja fotomenininkai (A. Balbieriaus kūryba), kompozitoriai („Kristupo vasaros festivalis“ prasidėjo koncertu „Haiku mirusioms sieloms“, kuriame atliktas anglų kompozitoriaus Carlo Jenkinso Requiem su japonų poezijos tekstais), teatralai ir mokiniai (Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro rengtas mokinių poezijos konkursas „Haiku Žalgiriui“). Matyt, haiku poezija mėgėjų aktyvumą sužadino „Vilniaus Europos kultūros sostinės“ dienų didžiulio populiarumo sulaukęs projektas „Haiku Vilniui“. Dar neišblėsus projekto įspūdžiams surengtas kitas įdomus haiku renginys – festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2009“, organizuotas kartu su Pasauline haiku asociacija ir skirtas tik šiam žanrui. Kad lietuviai irgi turi patirtį kurti haiku, akivaizdžiai parodė festivalio metu pristatyta lietuvių poetų šio žanro rinktinė „Vėjo namai“.

   Haiku žanrui neabejinga interneto svetainė „ŽaliaŽolė.lt“ surengė naujas varžytuves – konkursą „Basomis po žolę“. Sveikintina ir gražu. Dalyvių skaičius, sakyčiau, optimalus. Matyt, griežtos konkurso sąlygos, o gal ir ankstesnė rašymo patirtis atbaidė dalį autorių. Perskaičius visus į konkursą atsiųstus tekstus, galima teigti, kad visi autoriai labai myli gamtą, t. y. gamtos tematika sudaro daugiau nei 95 % visų tekstų. Tai idealiai atitinka tikrojo haiku dvasią, nes japoniškų haiku esmė –­ per gamtos objektą parodyti žmogaus ir jį supančios visatos vienovę. Gamta yra ta ašis, aplink kurią ČIA ir DABAR sukasi žmogaus gyvenimas. Taigi, kas vyksta ČIA ir DABAR?..

Straipsnį skaitykite: 



Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis Literatūra ir menas 2010-09-10 nr. 3297  

 

 http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3297&kas=straipsnis&st_id=16954