Ne, Azarai, tiesiog taip pagalvojau ir tiek:) Kokia čia diskusija, kad vienas kito vis tiek niekas negirdi. O šiaip jua nusibodo tas patosas kalbant apie žmogų.

Na, jau. Kas tave Barabai įgėlė. Ar nusprendei suaktyvinimui nihilizmo filofofijos į diskusiją mestelt.

Tiesa pergyvena žmogų. Žmogus tik pelenai. Nėra jokios harmonijos. Žmoguje. Jis - Naikintojas. Savęs. Tiesos. Harmonijos. Visa ko. Kiekvienas iš mūsų esam Sizifai, su naikinimo instinktu. Dėl to taip viskas beprasmiškai ir išrodo. Visos mūsų kalbos apie Absoliučias tiesas ir panašius dalykus - tai tik bandymas pabėgti nuo to, kad esame riboti ir kompleksuoti. Visa žmonija jaučia kompleksą prieš Gamtą, Dievą ar Visatos begalybę, vadinkim, kaip norim. Todėl griovimo būdu stengiasi parodyti, kad yra galingesnė, nei bet kas kitas. Bet juk dulkė tiek ir tegali - sukelia čiaudulį ir vėl nusėda ant žemės. Tokia tiesa:)

Hm,atrodo,nebeturime,SAVO minčių(protavimo0.Tik Šliogerių ir t.t. Gaila.

Azarai.NE skirtingam laikui,bet skirtingam kiekvienos PROTAUJANČIOS būtybės suvokimui Tiesa priimama... nenuginčijamai(ar ne ? :) )

"Tiesa-melas,o melas-tiesa"?Man tai panašu į ABSOLIUTŲ absurdą.Tapatinami visiškai tarpusavyje nieko bendro neturintys dalykai.

Tiesa ir Melas.Jie YRA kiekvienas sau.Kaip Juoda ir Balta.Tarp jų nėra,nebuvo ir niekada nebus lygybės ženklo.Tik kova.Amžina kova vardan TEISINGUMO ir DARNOS- mūsų dvasinių vertybių siekio(išsaugojimo)

Kaimyneli,

tuomet galeciau ta zemes gyventoju tiesa dar tiksliau nusakyti, kad ji taptu nenugincijama tiesa.

Pvz.:

visi mes gimeme, visi gyvename ir visi mes mirsime. (nekalbu apie pomirtine egzistencija. ji jau subjektyvi tiesa, kuri priklauso nuo musu asmeniniu isitikinimu).

Tai vis tik skirtingu laiku ir skirtingoje erdvėje TIESA yra MELAS, o MELAS - TIESA. Telieka ieškoti TEISYBĖS arba DARNOS tarp egzistencinės TIESOS ir egzistencinio MELO.

Pritariu Kaimynui, bet yra ir isimciu. Juk nenugincijama tiesa, jog musu planeta zeme, kurioje mes visi gyvename.

citata:

"Tiesa yra tai kuo nori tikėti pats, o ne tai, ką sako kiti žmonės." - Barabas (2008-10-22 - 08:16:24)



Manyciau, jog tai ne tiesa, o iliuzija. "Nori tiketi pats"= nori tureti iliuziju.



Beje, smagu, kai iliuzijos virsta tikrove.

Taip. Ir kiekviena iš jų pretendavo būti ABSOLIUČIA TIESA...

Darvino ,,TIESA", religinė ,,TIESA", komunistinė ,,Lenino TIESA", ,,Stalino TIESA", kiniektška ,,TIESA" ir t.t, tam tikru momentu į tą ,,TIESA" įtikima ir tai virtsta tikėjimu arba TABU su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis...

Matot, čia tik pasirinkimo atvejis. Jei idealas yra DARNA, tiek egzistencinė tiesa, tiek egzistencinis melas yra vienodai toleruotinos vertybės, o viregzistencinis melas /ardantis DARNĄ/ ir virš egzistencinė /neginčytina/ tiesa yra netoleruotina, nes ji irgi ardo DARNĄ. NET MŪSŲ SVETAINEI REIK PASIRINKTI, KURIUO IŠ ŠIŲ KELIŲ MES EISIME. VISIEMS TAI NAUDINGA.

Tiesa žmoguje? Jeigu žmogus viena kalba, kita galvoja, o trečia daro. Ir taip - nes nori būti visada ant bangos (teigiamas, gudrus, nugalėtojas, reikalingas, draugas, geras kažkam...). Tai kažin ar viskas jo lūpomis bus ta tiesa, bet, kad tai totalus melas irgi negalima teigti... Tiesiog, noriu pasakyti, kad užminėt mįslę "keturgyslę" ar kaip ten sakoma :)

Išmintingas žmogus galvoja, sako ir daro tą patį... O kai esi atsakingas už savo žodžius, mintis, darbus, kai nesistengi paslėpti savo netobulumo, nes jau toks nesi (išaugai), tai gal tada ir skamba pokalbio metu toji tiesa. Yra dar vienas momentas. Jeigu tiesą vertinti kaip kažką tobulo, daryti ją etalonu tai galima greitai "nusibrozdinti". Juk pastovi tik Dieviška liepsna, o visa kita - spragsinčios žarijos :)

Taip, Barabai. Matau, akd pats esi pakankamai įsigilinęs šioje temoje, todėl bendravimas tampa dar įdomesnisTai, ką aš šneku jokiu būdu nėra TIESŲ TIESA /ar mano sampratoje/ TEISYBĖ, bet... Grįžkim prie TIESA - DARNA - NETIESA. Bet kuriuo atveju- tai tobulesnis modelis negu TIESA - NETIESA, Nes tai yra erdvinis modelis, kurio centrinis taškas yra DARNA. Per jį galima bėžti begalybę priešpriešos linijų priklausomai nuo to, kiek priešpriešų mes rasime. Tokiu atveju, mes turėtume pilnai pritarti Leibnicui. Ir dar jam pritartina tuo, kad DARNOS taškas turi sąlytį tiek su TIESA, tiek su NETIESA. Štai čia mes ir turime pasikalbėti apie ne ką kita, kaip apie jūsų įvardintas tarpines stoteles. Jos ir yra visa ko esmė. Ilgai nesigilinant mes galime teigti, kad tiek viršegzistencinis gėris tiek jo priešybė iš esmės vienas su kitu neturi tiesioginio kontakto. Viršegzistencinis GĖRIS ir viršegzistencinis BLOGIS darydami įtaką vienas kitam, iš esmės įtakoja ne vienas kitą, bet žeidžia DARNĄ, su kuria vienintele turi sąlytį. Manau, kad ties šiuo teiginiu vertėtų ir stabtelėti, kad išliktų intriga tolimesnei diskusijai.

O juk buvo toks laikraštis ,,Tiesa" ir jame visa ,,tiesa" parašyta... Jaunimas tikriausiai ir nežino, kokia tai buvo ,,tiesa ar teisybė" ir kaip tos sąvokos tada būdavo suprantamos.Tada būtumėt paprieštaravę tai ,,tiesai" - Sibiro platybes būtumėte pamatę, arba ,,bananų" tam tikroje įstaigoje paragavę...Kas ragavo, tie žino šių žodžių vertę ir prasmę...

:) ... tikrai,SAVO Tiesoje,Barabai,nieko nepraleidai.Na,gal tik primiršai,kad radus Ją,kažko pasimokai-

tampi Išmintingesnis.Deja,daugžodžiavimas,niekada ja nepasižymėjo.

Ir dar:"TIESA- DARNA- NETIESA".Kur logika?..

Norėčiau paprieštarauti dėl kelių dalykų:

Pirma dėl žodžio „Istina“. Rusų kalba yra labai turtinga ir žodžio „istina“ taip paprastai vienu žodžiu neišversi į lietuvių kalbą. Tačiau jei jau verčiam – tai, mano kukliu manymu, geriausias atitikmuo, vi gi, tiesa, jokiu būdu ne teisybė. Toliau žvelgiant kyla klausimas, o kodėl mes turim vartoti ždį „istina“? Juk didžiąją dalį filosofinio palikimo mes turime lotynų ir graikų kalbomis. Bet kokiu atveju tai jau semantika.

Dabar noriu pakalbėti apie tarpinę grandį. Jūsų paminėta grandis labai jau primena Leibnico tolydumo dėsnį. Jame jis kalba ne apie vieną tarpinę grandį, o apie tolydžiai kintančias grandis, kuriomis einant nuo vieno kraštutinumo galima pasiekti kitą. Tad pagal šią teoriją pilnai sutinku, kad galima skirstyti TIESA - DARNA – NETIESA, tik aišku, kad tarp tiesos ir darnos yra dar daugybė tarpinių stotelių, kaip ir tarp darnos ir netiesos. Tiesiog kiekvieno iš mūsų asmeninis reikalas ar visą šią teoriją priimti, kaip tiesą.:)

Na, žvelgiant į Jūsų išdėstytą paskutinę minčių dalį man atrodo, kad esate suplakes keletą teorijų į vieną. Ypač išryškėja keltų mitologija. Turiu omeny, kalbas apie Darną, kuri pagrindas laikantis visą visatą/visatas. Tačiau tai – tik teorija.

Ar ta egzistencinė tiesa ir egzistencinis melas ir nėra TEISYBĖ? – Klausiate Jūs. Atsakysiu – ne. Tai yra viena iš BEGALYBĖS TIESŲ, kuria tiki dalis žmonių/žmonijos. Bet vis dėl to, Jūs, žiūrėdamas iš savos posicijos, esate teisus, nes tai yra Jūsų tiesa – viena iš begalybės.

Svarbiausias klausimas visoje šioje diskusijoje – kaip mes galime gyventi tarp tiekos daugybės tiesų? Ir jei jos visos Absoliučios tiesos, tai kur yra ta, visų TIESŲ TIESA? O gal tokios nėra? Gal tėra noras, kad kažkuri iš tų tiesų taptų visų tiesų tiesa? Gal atsakę į tokius klausimus mes galėsime gyventi Darnoje? Visų pirma darnoje su pačiu savimi, o tada jau ir vienas su kitu. Štai šia darnos tema aš ir pabaigsiu savo ilgą postringavimą Tikiuosi, jog nieko neįžeidžiau ir nieko nepraleidau

Tiesa - teisybė - dermė...Tai siekiamybė. Visą gyvenimą. Be atvangos. Tik kiekvienas tą kelią kitaip supranta.

Gerb. Barabai. Ta tolerancija /o dar tiksliau, aišku, harmonija/ ir yra tas lietuviškas žodis DARNA. Kas dėl Absoliučios Tiesos, tai , manau, kad filosofai ir įnešė sumaištį nuvertinę žodį Teisybė. Jei rusų kalboje yra žodis "istina" ir jo svoris filosofijoje yra kitas, tai kodėl tą patį apibrėžiantis lietuviškas žodis lyginant su anuo tampa menkaverčiu. Esu giliai įsitikinęs, kad ta sumaištis kilo /visų pirma Europos/ protams GĖRIO - BLOGIO priešpriešoje ignoravus tarpinę grandį, jau mūsų minėtą Harmoniją arba lietuviškai Darną, kuri yra centrinė šios grandinės dalis. Per ją gali būti brėžiama begalė linijų tarrp priešpriešų. Viena iš jų būtų ir TIESA - DARNA - NETIESA. Tik egzistencializmas nedrąsiai vis primena apie egzistencinį gėrį ir egzistencinį blogį. Tuo pačiu egzistencinę tiesą ir egzistencinį melą. Būtume neteisūs sakydami, kad niekad nesate melavę. Ar tai blogai? Kartais naudojame net švento melo sąvoką. Ar tai ne tas pats? O dabar. Ar ta egzistencinė tiesa ir egzistencinis melas ir nėra TEISYBĖ. O gal JI ir yra tas Tiesos Absoliutas, kuris yra egzistencinio gėrio ir egzistencinio blogo lydinys, leidžiantis VISATAI išlikti priešpriešų DARNOJE?

Aš šiek tiek kitaip matau tiesą ir teisybę:)

Tiesa - tai sąvoka, kurią naudoja filosofai, o taisybė - tai ( čia pritariu Azarui ) daugiau teisminis terminas, nors ne visai. Juk niekas nesako:

- Nėra tiesos šioj žemėj.

Sakome:

- Nėra teisybės.



Todėl teisybė nepretenduoja į absoliutą. Į absoliučią tiesą:) Ji tėra tiesos dalis. O tiesų iš ties yra begalybė, tik vienos turi laikinumo statusą, o štai kitos yra Amžinos. Kai kas mano, kad dievas - Absoliuti Tiesa, kai kas mano, kad meilė - Absoliuti Tiesa. Tad, ko gero pasikartosiu, kiekvienas pats sau atskirai nusistatom Absoliutą. Svarbiausia, kad skirtingų tiesų vyrautų tolerancija.

Po Barabo nebegaliu neįsiterpti ir aš. Taip. Iš esmės mes mąstom vienodai. Tiesa ir teisybė yra vlabai skirtingi dalykai. Jau vien žodžių kamienai išduoda skirtingą jų kilmę. Jei žodis tiesa giminingas žodžiams tiesus, tiesmukas tiesiai, tai žodis teisybė žodžiams teisus, teisingas, teisiai net gi teismas, institucija žmonių sukurta tikslu išsiaiškinti, kuri tiesa yra teisi. Tiesų turime kiekvienas. Jų galime sau rasti kas dieną po kelias naujas, o pažinti teisybę, gebėti visas tiesas pasverti atsižvelgiant į ją, geba ne kiekvienas. Mano giliu įsitikinimu yra tik du žodžiai, kurių esmės aiškinimuisi ir yra skirti mūsų gyvenimai. Tai - TEISYBĖ ir DARNA. Gal kitą kartą pakalbėkime apie DARNĄ?

ir dar prisiminiau sakinį iš filmo:



"Tiesa yra tai kuo nori tikėti pats, o ne tai, ką sako kiti žmonės."

Man atrodo, kad didžiausia bėda ta, jog žmonės neskiria sąvokų tiesa ir teisybė. Iš čia ir kyla visi nesusipratimai. Kai kurios tiesos yra amžinos, bet jau tuo nori tikėti romantikai:)

Kas yra tiesa?...

Pats gražiausias melas ir yra tiesa...

(aš meluoju - jei meluoju, tai tiesa, jei ne - melas), meluoti gali tik žmogus...

Tai kas gi yra Tiesa?

Būtų amžina, jei žmogaus amžinybė nebūtų trapus gyvenimo mirksnis.

Nėra vienintelės Tiesos.Žmoguje jų,tiesų,su kiekvienu gyvenimo laiko tarpsniu,apsigyvena vis daugiau ir daugiau... Tai vadinama Išmintimi.O Išmintis nelenktyniauja su laiku.

Amžina- atsakymų ieškojimas ...