Aukštai, kur saulė teka,
Iškeltos Dievo rankos,
Anksti, kai paukščiai čiulba,
Žvaigždėmis tyla verkia.
 
Tolyn, kai niekas nebeis,
Žygiuos karstų eilės,
Nuo liepsnojančių laužų
Toli nuklydo žiežirbos
 
Ir krito ant kruvinų delnų;
Danguj tarp pilkų debesų
Ugnimi brolis brolį pasveikino
Ir liko miestų griuvėsiai.
 
Niekas vėjų neklausė,
Kur žygiuoja mūsų vyrai,
Niekas vėjų neprašė,
Melstis už jų maldas,
 
Niekas vėjų neklausė,
Kelintas jau krito žolėj,
Vien tik šaltų karstų eilės
Tolyn, kai niekas nebeis...
 
Aukštai, kur saulė teka,
Iškeltos Dievo rankos...