Koks žiauriai ilgas
Ir gražus ruduo
Kaip gražiai visi miršta
Lyg kokie  niekučiai
Krenta lapai
Ir krenta žmonės kartu
Derlingas ruduo
Seniai toks bebuvo
Žvakių užderėjo kapuos
O aš stoviu rugiuos
Toks ligi kelių įbridęs
Beveik prie bedugnės
Dar pabūsiu gal
Ligi paskutinės sekundės
Pabūsiu dar vienas truputį
Iki kito rudens
Paliksiu už savęs tik šešėlį
O tada sugulsime gražiai
Žiemos miego
Šalia kits kito
Žarijomis lapai rusens